Už 3 tūkst. 200 kilometrų nuo savo bazės netoli Sevilijos Ispanijos karo pilotai Emario bazėje Estijoje pajuto, ką reiškia 30 laipsnių temperatūros skirtumas. Tačiau spaudžiantis 15 laipsnių šaltis ispanų naikintuvų „Eurofighter Typhoon“ pilotams netrukdo atlikti pareigos saugant Baltijos šalių oro erdvę.
Taip Ispanijos dienraštis „El Pais“ pradeda savo pasakojimą apie Emario bazėje Estijoje dislokuotus Ispanijos naikintuvų pilotus, dalyvaujančius NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Tarnybą čia pradėję sausio 1 d., misiją ispanai baigs gegužės 4 d.
Iki šiol ispanų naikintuvai jau atliko per 100 patruliavimo skrydžių, ore išbuvę apie 200 valandų. Tik vienas skrydis iki šiol buvo atšauktas dėl techninių problemų.
„Tai geriau, nei mes galvojom“, – sako pulkininkas leitenantas Enrique Fernandezas Ambelas, vadovaujantis 115 ispanų Emerio bazėje.
Tačiau įtampa jaučiama. NATO baiminasi, kad Ukrainos konfliktas gali išplisti. Tuo pat metu virš šaltų Baltijos jūros vandenų du buvę Šaltojo karo laikų priešai vienas į kitam į akis gali žiūrėti mažiau nei iš 300 metrų atstumo. Tai atstumas, per kurį Ispanijos naikintuvai „Eurofighter“ jau buvo priartėję prie Rusijos orlaivių.
Tai jau nutiko pustuzinį kartų, kai Rusijos lėktuvai „Ilyushin“ ir „Antonov“ – transporto orlaiviai ar modernizuoti šnipinėjimui bei elektroninei žvalgybai – skrido iš Sankt Peterbugo žemyninėje Rusijos dalyje į Rusijai priklausantį Kaliningrado anklavą, įsispraudusį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Nors rusų orlaiviai nepažeidė Baltijos oro erdvės, jie ignoravo tarptautines skrydžių taisykles, skrisdami be skrydžio plano, išjungę automatinius atsakiklius ar nebendraudami su civiliniais skrydžių valdymo operatoriais. Todėl jų neįmanoma buvo identifikuoti.
Ispanijos naikintuvai tokiais atvejais rusų orlaivius perimdavo gavę NATO jungtinio oro operacijų centro, įsikūrusio Uedeme (Vokietija), nurodymus.
Vadas Eladio Danielis Lealas sako, kad labiausiai įtemptos akimirkos būna tada, kai suskamba pavojaus signalas, o „tu tiesiog nežinai, su kuo teks susidurti ir kaip jie reaguos“.
Baltijos oro erdvėje NATO orlaiviai patruliuoja nuo 2004 m., kadangi Lietuva, Latvija ir Estija neturi tokių pajėgumų. Prasidėjus Ukrainos krizei, NATO sustiprino savo oro patrulius. Greta Ispanijos, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse šiuo metu vykdo Italijos, Lenkijos ir Belgijos naikintuvai.
Vyraujant nervų karui, bet koks neteisingas žingsnis gali virsti katastrofa. Pasak NATO statistikos, pernai Aljanso naikintuvai daugiau kaip 400 kartų perėmė Rusijos orlaivius. Tai dvigubai daugiau, nei 2013 m.
Kremlius kiekvieną dieną elgiasi vis įžūliau. Praėjusį mėnesį du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 pasirodė visai greta Lamanšo sąsiaurio ir taip į orą pagal pavojaus signalus pakėlė britų ir prancūzų naikintuvus.
Norvegijos vyriausybė išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šios šalies naikintuvas F-16 vos nesusidūrė su Rusijos bombonešiu. Tačiau didžiausias pavojus yra tas, kad į šiuos pavojingus manevrus gali patekti ir komerciniais reisais skrendantys orlaiviai.
„Mes čia esame ne tam, kad kurtume problemas. Mes čia esame tam, kad jų būtų galima išvengti“, – praėjusią savaitę sakė Emario bazėje Estijoje dislokuotus tautiečius aplankęs Ispanijos gynybos ministras Pedro Morenes.
Ispanijos vyriausybė šiai Oro policijos misijai išleido 9 mln. eurų. Tikimasi, kad į misiją ispanai vėl grįš kitais metais.
