Anot jos, JT generalinio sekretoriaus padėjėjo Ivano Simonovičiaus ataskaitoje neįtraukta šimtai bevardžių aukų, likusių Debalcevėje.
Praėjusį mėnesį po Debalcevės šturmo rasta 500 lavonų. Šie lavonai aptikti namuose ir rūsiuose, kur žmonės slėpėsi nuo rusiško apšaudymo, sakė S.Power.
Žūsta ir per paliaubas
Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jurijus Serhejevas pridūrė, kad nuo 2014 metų balandžio, kai Ukrainoje prasidėjo specialioji antiteroristinė operacija (ATO), žuvo daugiau kaip 1500 Ukrainos kariškių, sužeista daugiau kaip 6 tūkst. 200.
„Nuo ATO pradžios Ukraina neteko 1541 kario, 6226 (kiti šaltiniai nurodo 6256) buvo sužeisti“, – sakė JT Saugumo Tarybos posėdyje J.Serhejevas.
Jis sakė, kad paliaubų režimą Donbase pažeidinėja separatistai; nuo paliaubų įsigaliojimo vasario 15 dieną buvo 750 išpuolių prieš ukrainiečių pozicijas; per šiuos išpuolius žuvo 64 Ukrainos kariai, sužeistas 341.
„Pateikti faktai patvirtina, kad susitarimai, pasirašyti Minske šių metų vasario 12 dieną ir pernai rugsėjo 5 bei 19 dienomis, nėra vykdomi iki galo. Ginkluotos grupuotės ir prorusiškos grupės tebepuldinėja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrolės postus ir civilius asmenis“, – sakė J.Serhejevas.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose S.Power pažymėjo, kad vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ vadovas yra sakęs, kad visi nepasitraukę iš miesto pateks į ugnį; bet ir keliai pasitraukimui iš miesto taip pat buvo apšaudomi.
Vadinasi, žmonės rizikavo ir pasilikdami mieste, ir iš jo traukdamiesi, pridūrė S.Power.
„Separatistai paliaubas panaudoja perdislokavimui, o Rusija ir toliau juos ginkluoja“, – pabrėžė ji.
Anot S.Power, Mariupolis „gali tapti kitu separatistų ir rusų kariškių taikiniu“.
Samantha Power taip pat pareiškė, kad Ukrainos konflikte iš dalies įvyko deeskalavimas, bet visiško Minsko susitarimų įvykdymo dar nematyti.
„Smurto lygis sumažėjo, tačiau Minsko susitarimai įvykdyti tik iš dalies“, – sakė ji JT Saugumo Tarybos posėdyje.
Pasak jos, daugiausia susitarimo pažeidimų tenka Rusijos palaikomiems separatistams.
Pavyzdžiui, ji peikė separatistus dėl to, kad jie ne iš karto pradėjo laikytis susitarimo nutraukti ugnį. Be to, S.Power pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad jie (separatistai) nepakankamai bendradarbiauja su ESBO stebėtojais.
Vašingtone manoma, kad separatistai nevisiškai vykdė susitarimus dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo.
Praneša apie ginkluotės atitraukimą
Rytų Ukrainos prorusiški separatistai šeštadienį pareiškė baigę sunkiosios ginkluotės atitraukimą pagal vasarį sudarytą paliaubų susitarimą.
„Šiandien – paskutinė ginkluotės atitraukimo diena“, – Eduardas Basurinas, vienas iš separatistų lyderių, sakė žurnalistams Snižnės miestelyje, kur kovotojai parodė 120 mm kalibro minosvaidžius, atitrauktus nuo fronto linijos.
Ten pat buvo ir šeši tarptautiniai stebėtojai.
„Mes visiškai atitraukėme sunkiąją ginkluotę nuo kontakto linijos“, – sakė separatistų naujienų agentūrai DAN Aleksandras Zacharčenka, Donecko „liaudies respublikos“ vadovas.
„Ukraina, deja, to dar nepadarė“, – pridūrė jis kaltindamas Ukrainos vyriausybės pajėgas, kad šios nevykdo savo įsipareigojimo atitraukti savo artileriją ir suformuoti buferinę nuo 50 iki 140 kilometrų (priklausomai nuo pabūklų rūšies) zoną.
„Mes perdavėme visas dislokacijos vetas ESBO stebėtojams. Ukraina to nepadarė. Doneckas vis dar apšaudomas“, – sakė A.Zcharčenka.
L. Linkevičius prašo ES išlaikyti spaudimą Rusijai
Europos Sąjunga turi išlaikyti spaudimą Rusijai tol, kol situacija Ukrainoje pagerės ir Minsko susitarimai bus visiškai įgyvendinti, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dalyvaudamas neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich) Rygoje kovo 6 dieną.
ES ministrai diskutavo apie situaciją Libijoje, kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaliniu sekretoriumi Lamberto Zannier aptarė agresiją prieš Ukrainą ir tolesnius ES santykius su Rusija. Ministrai išsakė poreikį toliau remti ESBO misiją ir reformas Ukrainoje.
Susitikime taip pat buvo aptarta Rusijos propagandos keliama grėsmė ir galimi ES veiksmai stiprinant spaudos laisvę.
L. Linkevičius pažymėjo, kad situacija Ukrainoje iš esmės nesikeičia, Rusijos kariai toliau lieka Ukrainoje, sienų kontrolė neužtikrinta, įkaitai nepaleisti, tęsiasi gėdinga Nadijos Savčenko byla, o ESBO stebėtojams nesudaromos sąlygos dirbti.
Ministras ragino kolegas didinti paramą Ukrainai, įskaitant paramą ginkluote. „Turime būti vieningi, tačiau mūsų vienybė turi duoti rezultatų, o ne tapti vienybe nesiimti veiksmų, kas yra pražūtinga Ukrainos ir Europos saugumui. Parama gynybine ginkluote yra skirta padėti išvengti Ukrainos karių žūčių“, – pažymėjo ministras.
L. Linkevičius papasakojo kolegoms apie savo susitikimus su Rusijos opozicijos atstovais Maskvoje per Boriso Nemcovo laidotuves bei atkreipė dėmesį į ryšių su Rusijos pilietine visuomene svarbą.
Prancūzas palinkėjo drąsos
Prancūzijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Francois Delattre'as teigė, kad konflikto Ukrainoje šalys turi išnagrinėti visus Minsko susitarimų punktus.
„Reikia parodyti drąsos nagrinėjant visus politinius Minsko susitarimų punktus. Sureguliavimas įmanomas, jeigu šalys to panorės“, – pareiškė jis JT Saugumo Tarybos posėdyje.
F.Delattre'as įtikinėjo Rusiją pasiekti, kad Ukrainos rytuose veikiantys separatistai vykdytų Minske prisiimtus įsipareigojimus.
Jis taip pat paragino paleisti į laisvę Ukrainos lakūnę Nadiją Savčenko.
„Pirmiausia, turima omenyje įkaitų ir neteisėtai laikomų asmenų paleidimas. Minsko susitarimuose numatytas jų paleidimas ir mainai pagal principą „visi į visus“. Todėl mes raginame Rusija nebelaikyti tų, kuriuos jie neteisėtai laiko savo teritorijoje, taip pat ir Nadiją Savčenko“, – nurodė jis savo kalboje JT Saugumo Tarybos posėdyje.
Panašių raginimų pateikė ir kitų Vakarų valstybių atstovai.
Ragina didinti stebėtojų skaičių
Savo ruožtu Rusija ir Vokietija penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją daugiau kaip dvigubai padidinti savo stebėtojų skaičių Ukrainoje – iki 1000, nurodo Rusijos URM.
Telefonu bendravę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega Vokietijoje Franckas-Walteris Steinmeieris „paragino ESBO operatyviai nuspręsti dėl specialiosios stebėsenos misijos pratęsimo ir savo stebėtojų skaičiaus padidinimo iki 1000“, – pranešė Rusijos Užsienio reikalų ministerija.
Rusijos UR viceministras Grigorijus Karasinas teigė, kad sankcijų Rusijai ir sienos tarp Rusijos ir Ukrainos kontrolės temos nebuvo svarstomos vadinamojo Normandijos ketverto užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikime Berlyne.
Jis nurodė kad šios temos „dirbtinai sugalvotos“. „Sankcijų mes neskelbėme ir ne mums spręsti, kada jos bus atšauktos“, – sakė Rusijos viceministras po derybų.
Sienos kontrolės problemą, anot jo, reikia spręsti remiantis Minsko susitarimais.
„Ten pažymėtos visos sąlygos, kurių laikantis galima kalbėti apie Ukrainos valdžios kontrolės sugrąžinimą tose Rusijos ir Ukrainos sienos atkarpose, kurių dabar Kijevas nekontroliuoja“, – pridūrė G.Karasinas.
„Jos susijusios su politiniu procesu, vietinių rinkimų rengimu ir taikiu sureguliavimu Ukrainoje“,– pažymėjo jis.
