Šis analitikas yra Mokslo ir tyrimų instituto tarybos pirmininkas ir Baltųjų rūmų „Writers Group“ vyresnysis direktorius Vašingtone. Anksčiau jis ėjo Federalinės prekybos komisijos pirmininko pareigas JAV prezidento Ronaldo Reagano administracijoje.
Pasak jo, po 66 veiklos metų NATO gali ištikti krizė greičiau, negu galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio.
D.Oliveris aprašo neseniai įvykusią vakarienę, kurioje susitiko „gerai nusimanantį lietuvį“.
Šios vakarienės metu pritariamai kalbėjo apie Vakarų paramą Ukrainai mirtinais ginklais. Tačiau tuo pačiu metu jis savo kalba netiesiogiai gynė ir Lietuvą, kuriai taip pat galėtų prireikti panašios paramos.
Lietuvis palaikė NATO pratybas regione, ir sakė nelaikantis jų provokuojančiomis. Anot jo, labiau provokuojantis elgesys yra nieko nedarymas ir nepasirengimas.
Paklaustas apie NATO garantijos Lietuvai vertę, jis atsakė klausimu, o kokį pasirinkimą turi Lietuva?
Nevienodi standartai
NATO penktojo straipsnio gynybos garantija yra tokia problemiška, kad turėtų neleisti lietuviams miegoti šaltomis naktimis.
Penktuoju Šiaurės Atlanto sutarties straipsniu šalys susitarė, kad „vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir ji suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“.
Tačiau koks veiksmas visų 28 NATO narių gali vieningai būti laikomas užpuolimu, ir tokiu būdu reikalautų atsako?
Ukrainos pavyzdys rodo, kad norint nėra sunku rasti priežastį, kuri pateisintų nieko nedarymą.
Europiečių abejingumas
Straipsnio autorius skubiai atranda pavyzdį – Graikija. Ji 1952 metais tapo NATO nare, tačiau pastaruoju metu vis artimiau sutaria su rusais.
Kaip sako D.Oliveris, vienas Europos diplomatas neseniai pasakojo, kad yra tokių europiečių, kurie V.Putiną laiko tiesiog „geru rusu“. Kaip jis pažymi, įdomu, ar tie patys europiečiai ar jų seneliai laikė Adolfą Hitlerių „geru vokiečiu“.
Tačiau nustebino diplomato atsakymas į klausimą, ar Rusija galėtų užpulti Lietuvą ar kitą Baltijos šalį. Jo teigimu, tai įmanoma.
Nors ilgalaikis ir tikresnis pavojus Europai kyla iš Kinijos, dabartinis europiečių galvos skausmas yra imigrantai – iš Šiaurės Afrikos plūstantys musulmonai.
Amerikiečiai tegali rūpintis meksikiečiais, bet jie nesukelia tokios egzistencinės grėsmės, kokią dėl šiaurės afrikiečių įžvelgia Europa. Rusai į tą apibrėžimą nepatenka.
Toks požiūris gali nustebinti kai kuriuos amerikiečius, kurie NATO laiko centrine pasaulio ašimi.
D.Oliverio vakarienės metu sutiktas lietuvis nepalaikė kraštutinių ekonominių sankcijų, tokių kaip atjungimas nuo SWIFT tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos.
Jo teigimu, toks radikalus žingsnis sukeltų neigiamų pasekmių visiems, todėl pirma turėtų būti išbandytos kitokios finansinės sankcijos.
Tolima Lietuva
Jeigu Europos šalys tokios nesuinteresuotos, kokios tuomet galimybės, kad JAV pradėtų veikti pagal penktąjį straipsnį?
Pasak D.Oliverio, jos – menkos.
Kaip bus laikomasi sutarties, priklausys nuo B.Obamos.
JAV finansų kompanijos taip pat nebus suinteresuotos ekonominėmis sankcijomis.
Tačiau tikėtina, kad net ir labiausiai pasauliu besidomintys amerikiečiai mano, kad Lietuva vis dėlto yra labai toli.
Tokiu atveju NATO sutartis yra tarsi relikvija, kurią amerikiečiai saugo iš pagarbos savo protėviams, bet ne kaip kelrodį savo ateities veiksmams.
Ramūs dėl savęs
Išsaugoti Ukrainos arba Lietuvos teritorinio vientisumą JAV svarbu tik tokiu atveju, jeigu Rusijos dabartinis elgesys yra tik dar vienas ilgalaikės strategijos, kuriai pavyks destabilizuoti Europą, žingsnis.
Tačiau neaišku, ar net Rusijos trijų patiekalų vakarienė iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos įtikintų JAV, kad ekonomiškai silpna kleptokratiška šalis yra pajėgi kelti JAV tokią grėsmę, kad reikėtų kištis į tokius reikalus.
Atviras klausimas, ar JAV intervencija yra reikalinga dėl NATO sutarties įsipareigojimų, net jei Rusija nekelia – arba dar nekelia – grėsmės Amerikos saugumui.
Tai rimtas klausimas ir bus dar ne kartą užduotas. Ar iš tikrųjų JAV turėtų labiau vadovautis įvairiomis sutartimis, ar savo nacionaliniais interesais?
JAV jau dabar yra pakankamai įsitraukusi į Ukrainos reikalus. Kai pradedi teikti pagalbą, kada reikia sustoti? Jeigu siunti kariams pirštines, ar jiems reikia siųsti ir branduolinius ginklus? O jeigu ne, kodėl?
Pasak D.Oliverio, nesvarbu, kaip į rusus, ukrainiečius ar lietuvius žiūrėtų pasaulis. JAV užsienio politika negali remtis spėliojimu, kas yra geras, o kas – blogas. Ji turėtų būti pagrįsta tik saugumo ir taikos išlaikymu.
Analitiko sutiktas lietuvis neatrodė labai optimistiškas, kai išgirdęs tokias prognozes išėjo į šaltą Vašingtono naktį.
Tačiau, jo nuomone, Lietuvoje ir kitose mažose šalyse prie Rusijos sienos artimiausiais metais daugelis naktų gali būti dar šaltesnės.