F.-W.Steinmeieris ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį „paragino ESBO greitai priimti sprendimą dėl savo specialiosios stebėsenos misijos mandato išplėtimo ir (tos misijos) padidinimo iki 1 000 stebėtojų“. Šiuo metu padėtį Rytų Ukrainoje stebi 452 ESBO pareigūnai.
„Žinoma, esminis dalykas – kad ESBO turi būti užtikrinta prieiga ten, kur ji nebuvo įleidžiama anksčiau“, – Vokietijos diplomatijos vadovas sakė po Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Rygoje.
„Vakar per derybas Berlyne, taip pat tarp (Rusijos) prezidento Vladimiro Putino ir Vokietijos kanclerės (Angelos Merkel) buvome patikinti bent jau Rusijos pusės, kad ESBO turėtų būti užtikrinta nevaržoma prieiga“, – pridūrė jis.
ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannier penktadienį sakė, kad paliaubas prižiūrintiems stebėtojams vis dar neleidžiama patekti į kai kurias teritorijas.
„Esame vietų, kurių paprasčiausiai negalime pasiekti“, – L.Zannier sakė naujienų agentūrai AFP Rygoje vykusio ES ministrų susitikimo kuluaruose.
F.-W.Steinmeieris sakė vėliau sulaukęs S.Lavrovo patikinimo, kad ESBO taip pat turėtų būti leista netrikdomai tikrinti, kaip buvo įvykdytas sunkiosios ginkluotės atitraukimas – viena iš svarbiausių sąlygų vasario 12-osios taikos susitarime, kuris buvo sudarytas Minske tarp Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai.
„ESBO ateityje ne tik stebės sunkiosios ginkluotės atitraukimą, bet ir tikrins, į kurias vietas yra atitraukiama ta sunkioji ginkluotė, – pažymėjo jis. – Tai bus lemiama pažanga saugumo padėties atžvilgiu.“
Sunkiosios ginkluotės atitraukimo ir jos vėlesnio laikymo kontrolė turėtų išsklaidyti įtarimus, kad ta technika buvo perkelta tik dėl akių.
Paliaubų, paskelbtų pagal vasario 12-osios susitarimą, laikomasi griežčiau negu ankstesnių, paskelbtų pagal rugsėjo susitarimus, bet padėtis konflikto zonoje išlieka trapi, o Kijevas ir prorusiški separatistai vieni kitų veiksmus vertina itin įtariai.
Išreiškė nerimą dėl žurnalistų
Tuo tarpu pati Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) parnešė, kad žiniasklaidos laisvės padėtis Kryme blogėja, prieš metus Rusijai aneksavus šį Juodosios jūros pusiasalį, lig šiol klesti „didelį nerimą keliančios“ ir kai kada smurtinės represijos prieš nepriklausomus balsus.
„Tebesitęsiantis laisvosios žiniasklaidos ardymas Kryme ir susidorojimas su nepriklausomais bei kritikuojančiais balsais kelia didelį nerimą ir susirūpinimą“, – sakė ESBO žiniasklaidos laisvės atstovė Dunja Mijatovič.
„Tiesa tampa pirmąja auka krizės laikais, ir tai neabejotinai taikytina Krymui. Raginu visus atsakinguosius sustabdyti žiniasklaidos cenzūrą ir užtikrinti žurnalistų saugumą“, – sakoma D.Mijatovič pranešime.
D.Mijatovič, kuri lankėsi Kryme praėjusių metų kovą, sakė, kad per pastaruosius metus, kai Rusija aneksavo šią Ukrainos teritoriją, joje buvo užblokuoti visi Ukrainos televizijos kanalai, kuriuos pakeitė Rusijos televizijos transliacijos.
Mažiausiai 13 nepriklausomų žiniasklaidos kanalų, laisvai samdomų žurnalistų ir tinklaraštininkų sulaukė „grasinimų, puldinėjimų, buvo fiziškai užpulti, neįleidžiami, tardomi ir grobiami“, o jų įranga – konfiskuojama arba sugadinama, pažymėjo D.Mijatovič.
Šešių žiniasklaidos kanalų ir nevyriausybinių žiniasklaidos organizacijų biuruose buvo atliktos kratos, o kai kuriais atvejais buvo konfiskuota ir jų įranga. Krymo totorių žiniasklaidos priemonėms taikoma „didelio masto cenzūra“, o jų darbuotojai tampa teisėsaugos reidų taikiniu ir yra suiminėjami, pridūrė ESBO atstovė.
