F.-W.Steinmeieris ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus
Lavrovas penktadienį „paragino ESBO greitai priimti sprendimą dėl
savo specialiosios stebėsenos misijos mandato išplėtimo ir (tos
misijos) padidinimo iki 1 000 stebėtojų“. Šiuo metu padėtį
Rytų Ukrainoje stebi 452 ESBO pareigūnai.
„Žinoma, esminis dalykas – kad ESBO turi būti užtikrinta
prieiga ten, kur ji nebuvo įleidžiama anksčiau“, – Vokietijos
diplomatijos vadovas sakė po Europos Sąjungos užsienio reikalų
ministrų susitikimo Rygoje.
„Vakar per derybas Berlyne, taip pat tarp (Rusijos) prezidento
Vladimiro Putino ir Vokietijos kanclerės (Angelos Merkel) buvome
patikinti bent jau Rusijos pusės, kad ESBO turėtų būti užtikrinta
nevaržoma prieiga“, – pridūrė jis.
ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannier
penktadienį sakė, kad paliaubas prižiūrintiems stebėtojams vis
dar neleidžiama patekti į kai kurias teritorijas.
„Esame vietų, kurių paprasčiausiai negalime pasiekti“, –
L.Zannier sakė naujienų agentūrai AFP Rygoje vykusio ES ministrų
susitikimo kuluaruose.
F.-W.Steinmeieris sakė vėliau sulaukęs S.Lavrovo patikinimo,
kad ESBO taip pat turėtų būti leista netrikdomai tikrinti, kaip
buvo įvykdytas sunkiosios ginkluotės atitraukimas – viena iš
svarbiausių sąlygų vasario 12-osios taikos susitarime, kuris buvo
sudarytas Minske tarp Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Vokietijai
ir Prancūzijai.
„ESBO ateityje ne tik stebės sunkiosios ginkluotės
atitraukimą, bet ir tikrins, į kurias vietas yra atitraukiama ta
sunkioji ginkluotė, – pažymėjo jis. – Tai bus lemiama pažanga
saugumo padėties atžvilgiu.“
Sunkiosios ginkluotės atitraukimo ir jos vėlesnio laikymo
kontrolė turėtų išsklaidyti įtarimus, kad ta technika buvo
perkelta tik dėl akių.
Paliaubų, paskelbtų pagal vasario 12-osios susitarimą,
laikomasi griežčiau negu ankstesnių, paskelbtų pagal rugsėjo
susitarimus, bet padėtis konflikto zonoje išlieka trapi, o Kijevas
ir prorusiški separatistai vieni kitų veiksmus vertina itin
įtariai.
Išreiškė nerimą dėl žurnalistų
Tuo tarpu pati Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) parnešė, kad žiniasklaidos laisvės padėtis Kryme
blogėja, prieš metus Rusijai aneksavus šį Juodosios jūros
pusiasalį, lig šiol klesti „didelį nerimą keliančios“ ir kai
kada smurtinės represijos prieš nepriklausomus balsus.
„Tebesitęsiantis laisvosios žiniasklaidos ardymas Kryme ir
susidorojimas su nepriklausomais bei kritikuojančiais balsais kelia
didelį nerimą ir susirūpinimą“, – sakė ESBO žiniasklaidos
laisvės atstovė Dunja Mijatovič.
„Tiesa tampa pirmąja auka krizės laikais, ir tai neabejotinai
taikytina Krymui. Raginu visus atsakinguosius sustabdyti
žiniasklaidos cenzūrą ir užtikrinti žurnalistų saugumą“, –
sakoma D.Mijatovič pranešime.
D.Mijatovič, kuri lankėsi Kryme praėjusių metų kovą, sakė,
kad per pastaruosius metus, kai Rusija aneksavo šią Ukrainos
teritoriją, joje buvo užblokuoti visi Ukrainos televizijos kanalai,
kuriuos pakeitė Rusijos televizijos transliacijos.
Mažiausiai 13 nepriklausomų žiniasklaidos kanalų, laisvai
samdomų žurnalistų ir tinklaraštininkų sulaukė „grasinimų,
puldinėjimų, buvo fiziškai užpulti, neįleidžiami, tardomi ir
grobiami“, o jų įranga – konfiskuojama arba sugadinama,
pažymėjo D.Mijatovič.
Šešių žiniasklaidos kanalų ir nevyriausybinių žiniasklaidos
organizacijų biuruose buvo atliktos kratos, o kai kuriais atvejais
buvo konfiskuota ir jų įranga. Krymo totorių žiniasklaidos
priemonėms taikoma „didelio masto cenzūra“, o jų darbuotojai
tampa teisėsaugos reidų taikiniu ir yra suiminėjami, pridūrė ESBO
atstovė.