Duodamas interviu Vokietijos sekmadieniniam laikraščiui „Die
Welt am Sonntag“, J.-C.Junckeris sakė, kad „Europa prarado
didžiulę dalį pagarbos. Užsienio politikoje mes irgi neatrodome
vertinami visiškai rimtai.“
Bendros ginkluotosios pajėgos leistų ES „įtikinamai“
reaguoti į grėsmes taikai kurios nors savo narės arba kaimyninės
šalies teritorijoje, pabrėžė Europos Komisijos vadovas.
„Europos armija nebūtų kuriama, kad iškart būtų panaudota,
– sakė J.-C.Junckeris, buvęs Liuksemburgo premjeras. – Tačiau
bendra Europos armija pasiųstų Rusijai aiškią žinią, kad esame
rimtai nusiteikę ginti europines vertybes.“
J.-C.Junckeris pridūrė, kad Europos pajėgos nesudarytų
„konkurencijos“ NATO, kuriai priklauso 22 ir 28 ES valstybių,
tačiau padėtų sustiprinti Europą.
„Europos armija parodytų pasauliui, kad jos narės niekada
nebekariaus tarpusavyje“, – pabrėžė jis.
Bendrų ES ginkluotųjų pajėgų idėja siūloma jau ne vienerius
metus, bet ji visuomet susidurdavo su dideliu pasipriešinimu, ypač
Didžiojoje Britanijoje, kuri kartu su Prancūzija laikoma svarbiausia
šalimi Bendrijos gynybos sistemoje.
Londonas sekmadienį dar kartą išsakė nepritarimą tokiam
pasiūlymui.
„Mūsų pozicija visiškai aiški – kad gynyba yra
nacionalinė, o ne ES atsakomybė ir kad nėra jokių perspektyvų
šios pozicijos pokyčiams, jokių Europos armijos perspektyvų“,
– dienraštis „The Guardian“ citavo vieną Britanijos
vyriausybės atstovą.
ES armijos idėja niekada nebuvo įgijusi didesnio palaikymo
Bendrijos šalyse dėl įvairių priežasčių, daugiausiai pagrįstų
ideologijos, politikos, kultūros ir tradicijų skirtumais.
Bendro ES misijos užsienyje, tokios kaip sienos apsaugos pagalbos
misija Libijoje, buvo įprastos pastaruosius 10 metų, bet kai
Prancūzija 2013 metais nutarė imtis karinių veiksmų prieš
džihadistus Malyje, ji tai padarė viena.
Tuo tarpu ES greitojo reagavimo pajėgos, kurios turėtų būtų
siunčiamos karinės krizės atveju, dar niekada nebuvo panaudotos.
Vis dėlto J.-C.Junckerio pareiškimą atsargiai pasveikino
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Ji sakė savo šalies radijui mananti, kad Vokietijos armija
galėtų „tam tikromis aplinkybėmis“ būti pasiruošusi perduoti
savo karius kitos šalies kontrolei. Toks žingsnis „sustiprintų
Europos saugumą“ ir „sustiprintų Europos stulpą
transatlantiniame aljanse“.
U.von der Leyen pridūrė, kad „mūsų, europiečių, ateitis
kada nors bus Europos armija“, tačiau pažymėjo, kad tai
„neįvyks artimiausiu laiku“.