Kairiosios pakraipos vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis tos
sumos, kurią planuojama išleisti 2016–2020 metais, bus skirta
modernizuoti laivams, skirtiems povandeninių laivų paieškai ir
perėmimui.
„Norime sustiprinti savo galimybes medžioti povandeninius
laivus“, – gynybos ministras Peteris Hultqvistas sakė per spaudos konferenciją.
Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus keliems mėnesiams po
savaitę trukusių įtariamo Rusijos povandeninio laivo paieškų
netoli Stokholmo, kurios galiausiai buvo nutrauktos, nors visuomenės
nariai pranešė per savaitę penkiskart pastebėję įtartinus
laivus.
Švedijos kariškių nesugebėjimas pernai spalį „užsienio
laivo“, kuris, kaip mano dauguma ekspertų“, priklausė Rusijai,
iškėlė klausimų dėl šalies karinių išlaidų, kurios po
Šaltojo karo buvo nuolat mažinamos.
Papildomos lėšos taip pat bus naudojamos nuolatiniams kariškių
grįžimui į Gotlando salą, esančią tarp pietų Švedijos ir
Latvijos. Toks žingsnis bus atliktas pirmąkart per pastaruosius 10
metų.
Ta didžiausia šalies sala yra „strategiškai labai svarbi
Švedijai ir visai Baltijos jūrai“, pažymėjo P.Hultqvistas.
Vyriausybė pageidauja, kad Gotlande būtų laikomi 150 karių,
nurodė Švedijos žiniasklaida.
Pernai prie Stokholmo salų surengtos paieškos, kuriose dalyvavo
karinių jūrų pajėgų laivai ir sraigtasparniai, atgaivino švedų
prisiminimus apie Šaltąjį karą ir tuomet vykusį „katės ir
pelės“ žaidimą su įtariamais sovietų povandeniniais laivais
palei Švedijos ilgą ir raižytą pakrantę.
Tas incidentas, kartu su virtine Rusijos karinių oro pajėgų
lėktuvų įvykdytų oro erdvės pažeidimų, padėjo padidinti
Švedijos visuomenės palaikymą narystei NATO, nors šiuo metu šalis
yra neutrali.
