Susirūpinimas dėl džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“
įsitvirtinimo Sirijoje bei Irake reiškia, kad B.al Assado
nušalinimo nebėra tarp tarptautinių prioritetų.
„B.al Assadas pagerino savo pozicijas tarptautinėje arenoje.
JAV, Europos Sąjunga ir kiti veikėjai jau nebereikalauja skubaus jo
pasitraukimo“, – sakė Vokiečių tarptautinių ir saugumo
reikalų instituto direktorius Volkeris Perthesas.
Per ketverius metus nuo 2011-ųjų kovo, kai kilo konfliktas, jau
nusinešęs daugiau nei 210 tūkst. gyvybių, B.al Assado pajėgoms
pavyko sustabdyti Vakarų remiamus sukilėlius ir džihadistus,
siekiančius nuversti jo režimą.
Nors žmogaus teisių organizacijos vis dar reguliariai apkaltina
B.al Assado režimą be atrankos žudant savo žmones, siunčiant
sraigtasparnius mėtyti sprogmenų prikrautų statinių, dabar jau
netgi Sirijos opozicija nebereikalauja jo atsistatydinimo kaip
išankstinės sąlygos taikos deryboms.
„Pareiškimai, skambantys JAV ir ES valstybių sostinėse rodo
tiesioginį ar netiesioginį B.al Assado prezidentavimo de facto
pripažinimą ir tai, jog ieškoma tam tikros formos nacionalinės
vienybės koalicijos, kurioje būtų ir B.al Assadas, ir
nedžihadistinė opozicija“, – sakė V.Perthesas.
Dažnai Damaske besilankantis Europos diplomatas, pageidavęs
likti neįvardytas, sakė, kad ES valstybės laikosi skirtingo
požiūrio, kaip elgtis su žmogumi, kurį dar praėjusį mėnesį
Prancūzijos vyriausybės vadovas Manuelis Vallsas
pavadino „skerdiku“.
„Be Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos,
atmetančių bet kokį B.al Assado vaidmenį ateities Sirijoje, daug
Europos šalių galvoja, kad po ketverių metų tokia pozicija yra
nepagrįsta“, – sakė diplomatas.
Pasak jo, kai kurios šalys, tokios kaip Švedija, Austrija,
Ispanija, Čekija ir Lenkija neįžvelgia naudos pastangose izoliuoti
B.al Assadą ir nori švelnesnės Europos pozicijos.
„Bet jos per silpnos, kad jų balsas būtų išgirstas“, –
pažymėjo diplomatas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry neseniai
aiškiai išdėstė kintantį Vakarų šalių požiūrį į Sirijos
lyderį.
B.al Assadas „prarado bet kokį legitimumą“, pabrėžė jis.
„Tačiau neturime didesnio prioriteto negu išardyti ir
nugalėti „Daesh“, – pridūrė J.Kerry, pavartodamas IS
arabišką akronimą.
B.al Assadas beveik 15 metų besitęsiančio savo valdymo
pradžioje trumpai buvo laikomas reformų šalininkų, bet vėliau
tapo tarptautinės bendruomenės atstumtuoju dėl kruvinų represijų
prieš antivyriausybinius protestus, prasidėjusius 2011 metais.
Kita vertus, Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura neseniai supykdė sukilėlius, pareiškęs, kad prezidentas yra Sirijos problemos „sprendinio dalis“.
„Sirijos režimas, ypač jo vadovas, tarptautinės bendruomenės
laikomas pašnekovu – net jeigu Vakarų ir arabų šalys bei Turkija
su juo oficialiai nesikalba“, – sakė Ženevos aukštųjų
studijų instituto tyrėjas Souhailas Belhadjas,
knygos „Bašaro Sirija: autoritarinio režimo anatomija“ (Bashar's
Syria: Anatomy of an Authoritarian Regime) autorius.
Diplomatijos langas
B.al Assadas, kurio pajėgos iš pradžių nukentėjo nuo
sukilėlių puolimo, vėliau sugebėjo atkurti karinę pusiausvyrą ir
netgi atsikovoti kai kurias teritorijas. Prie to reikšmingai
prisidėjo Libano sukarinto šiitų judėjimo „Hizbollah“
kovotojai ir Irano revoliucinės gvardijos kariai.
Spaudimą džihadistams taip pat didino JAV vadovaujamos
koalicijos aviacijos smūgiai.
Šiuo metu režimas kontroliuoja 40 proc. Sirijos teritorijos,
kurioje susitelkę 60 proc. gyventojų.
Vyriausybė kontroliuoja beveik visus didžiuosius Sirijos
miestus, išskyrus ar Raką, kurią IS yra paskelbusi savo sostine, ir
antrąjį didžiausią miestą Alepą.
Tačiau šis karas toli gražu nesibaigė.
„Sirijos režimas aiškiai jaučia esantis pranašesnis,
vertinant pagal karinę padėtį“, – sakė Teksase įsikūrusio
Trejybės universiteto Artimųjų Rytų istorijos profesorius Davidas
Leschas, knygos „Sirija: Asadų dinastijos
nuopuolis“ (Syria: The Fall of the House of Assad) autorius.
„Kita vertus, manau, kad kai kurie režimo elementai
pripažįsta, kad anksčiau, o ne vėliau bus pasiektas ekonomikos
horizontas, mažėjant darbininkų, lėšų ir išteklių – ypač
kai jo du stipriausi sąjungininkai, Iranas ir Rusija, išgyvena
sunkų ekonomikos laikotarpį“, – pridūrė jis.
B.al Assadui atsivėręs „galimybių langas“ ateinančiais
mėnesiais surengti derybas – prieš artėjančius 2016-ųjų JAV
prezidento rinkimus, kai Vašingtono lankstumas Damasko atžvilgiu
pradės mažėti, nurodė D.Leschas.