Susirūpinimas dėl džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įsitvirtinimo Sirijoje bei Irake reiškia, kad B.al Assado nušalinimo nebėra tarp tarptautinių prioritetų.
„B.al Assadas pagerino savo pozicijas tarptautinėje arenoje. JAV, Europos Sąjunga ir kiti veikėjai jau nebereikalauja skubaus jo pasitraukimo“, – sakė Vokiečių tarptautinių ir saugumo reikalų instituto direktorius Volkeris Perthesas.
Per ketverius metus nuo 2011-ųjų kovo, kai kilo konfliktas, jau nusinešęs daugiau nei 210 tūkst. gyvybių, B.al Assado pajėgoms pavyko sustabdyti Vakarų remiamus sukilėlius ir džihadistus, siekiančius nuversti jo režimą.
Nors žmogaus teisių organizacijos vis dar reguliariai apkaltina B.al Assado režimą be atrankos žudant savo žmones, siunčiant sraigtasparnius mėtyti sprogmenų prikrautų statinių, dabar jau netgi Sirijos opozicija nebereikalauja jo atsistatydinimo kaip išankstinės sąlygos taikos deryboms.
„Pareiškimai, skambantys JAV ir ES valstybių sostinėse rodo tiesioginį ar netiesioginį B.al Assado prezidentavimo de facto pripažinimą ir tai, jog ieškoma tam tikros formos nacionalinės vienybės koalicijos, kurioje būtų ir B.al Assadas, ir nedžihadistinė opozicija“, – sakė V.Perthesas.
Dažnai Damaske besilankantis Europos diplomatas, pageidavęs likti neįvardytas, sakė, kad ES valstybės laikosi skirtingo požiūrio, kaip elgtis su žmogumi, kurį dar praėjusį mėnesį Prancūzijos vyriausybės vadovas Manuelis Vallsas pavadino „skerdiku“.
„Be Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos, atmetančių bet kokį B.al Assado vaidmenį ateities Sirijoje, daug Europos šalių galvoja, kad po ketverių metų tokia pozicija yra nepagrįsta“, – sakė diplomatas.
Pasak jo, kai kurios šalys, tokios kaip Švedija, Austrija, Ispanija, Čekija ir Lenkija neįžvelgia naudos pastangose izoliuoti B.al Assadą ir nori švelnesnės Europos pozicijos.
„Bet jos per silpnos, kad jų balsas būtų išgirstas“, – pažymėjo diplomatas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry neseniai aiškiai išdėstė kintantį Vakarų šalių požiūrį į Sirijos lyderį.
B.al Assadas „prarado bet kokį legitimumą“, pabrėžė jis.
„Tačiau neturime didesnio prioriteto negu išardyti ir nugalėti „Daesh“, – pridūrė J.Kerry, pavartodamas IS arabišką akronimą.
B.al Assadas beveik 15 metų besitęsiančio savo valdymo pradžioje trumpai buvo laikomas reformų šalininkų, bet vėliau tapo tarptautinės bendruomenės atstumtuoju dėl kruvinų represijų prieš antivyriausybinius protestus, prasidėjusius 2011 metais.
Kita vertus, Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura neseniai supykdė sukilėlius, pareiškęs, kad prezidentas yra Sirijos problemos „sprendinio dalis“.
„Sirijos režimas, ypač jo vadovas, tarptautinės bendruomenės laikomas pašnekovu – net jeigu Vakarų ir arabų šalys bei Turkija su juo oficialiai nesikalba“, – sakė Ženevos aukštųjų studijų instituto tyrėjas Souhailas Belhadjas, knygos „Bašaro Sirija: autoritarinio režimo anatomija“ (Bashar's Syria: Anatomy of an Authoritarian Regime) autorius.
Diplomatijos langas
B.al Assadas, kurio pajėgos iš pradžių nukentėjo nuo sukilėlių puolimo, vėliau sugebėjo atkurti karinę pusiausvyrą ir netgi atsikovoti kai kurias teritorijas. Prie to reikšmingai prisidėjo Libano sukarinto šiitų judėjimo „Hizbollah“ kovotojai ir Irano revoliucinės gvardijos kariai.
Spaudimą džihadistams taip pat didino JAV vadovaujamos koalicijos aviacijos smūgiai.
Šiuo metu režimas kontroliuoja 40 proc. Sirijos teritorijos, kurioje susitelkę 60 proc. gyventojų.
Vyriausybė kontroliuoja beveik visus didžiuosius Sirijos miestus, išskyrus ar Raką, kurią IS yra paskelbusi savo sostine, ir antrąjį didžiausią miestą Alepą.
Tačiau šis karas toli gražu nesibaigė.
„Sirijos režimas aiškiai jaučia esantis pranašesnis, vertinant pagal karinę padėtį“, – sakė Teksase įsikūrusio Trejybės universiteto Artimųjų Rytų istorijos profesorius Davidas Leschas, knygos „Sirija: Asadų dinastijos nuopuolis“ (Syria: The Fall of the House of Assad) autorius.
„Kita vertus, manau, kad kai kurie režimo elementai pripažįsta, kad anksčiau, o ne vėliau bus pasiektas ekonomikos horizontas, mažėjant darbininkų, lėšų ir išteklių – ypač kai jo du stipriausi sąjungininkai, Iranas ir Rusija, išgyvena sunkų ekonomikos laikotarpį“, – pridūrė jis.
B.al Assadui atsivėręs „galimybių langas“ ateinančiais mėnesiais surengti derybas – prieš artėjančius 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, kai Vašingtono lankstumas Damasko atžvilgiu pradės mažėti, nurodė D.Leschas.
