Pavasario rytą svarbus svečias stebėjo prorusiškų separatistų pėstininkų manevrus Rytų Ukrainoje. „Generolas labai patenkintas“, – apie karine uniforma pasipuošusią figūrą savo kariams sakė vadas Ostapas Černis.
Vyras, kuris labai priminė Rusijos armijos karininką, nebuvo patenkintas, kai prie jo pradėjo artėti du žurnalistai. Gindami nuo fotoaparatų jį apsupo apsauginiai ir grupė greitai išvežė „generolą“ džipu be valstybinių numerių.
Praėjus beveik metams nuo Ukrainos konflikto pradžios tiesioginis Maskvos įsitraukimas į regiono reikalus tapo visiškai aiškus.
Tačiau paskutiniu metu įvyko taktinis pasikeitimas – Rusija mažina savo tiesioginį įsitraukimą, stengdamasi įtikinti Vakarus sumažinti ekonomines sankcijas. Dabar pagrindinis dėmesys yra sutelktas į apmokymus.
Tokie žurnalistų vizitai į pratybų poligonus netoli Jenakijevės ir pokalbiai su dešimtimis separatistų atskleidžia, kad Rusijos karinės pajėgos buvo atsidūrusios svarbiausiųjų karinių atakų smaigalyje, o iš karto po jų greitai atsitraukdavo.
Nuo tada, kai praėjusių metų balandį regione prasidėjo karo veiksmai, Ukrainos vyriausybė ir Vakarai kaltino Maskvą dalyvavimu nepaskelbtame kare – ginklų ir karinių pajėgų siuntimu. Per šį laiką abi konflikto pusės jau prarado mažiausiai 6 tūkst. žmonių.
Nors Kremlius pripažįsta, kad daug rusų kaimyninėje šalyje kaunasi kaip savanoriai, karinių dalinių ir ginklų tiekimą griežtai neigia.
Iš sienos su Rusija pusės viso konflikto metu judėjo karinė technika ir sunkvežimiai, gabenantys aprangą ir amuniciją. To neslepia ir separatistai.
„Taip, mūsų broliai mums tiekia daiktus – žinot, kas tokie“, – sakė vienas Taiča pasivadinęs kovotojas, saugantis patikros punktą prie Krasnyj Lučo.
Kai po ilgos kovos Debalcevės miestas vasario 19 dieną pateko į separatistų kontrolę, tikrieji šios pergalės kalviai jau buvo seniai dingę.
„Mūsų draugai mums padėjo“, – sakė Debalcevėje kovęsis Andrejus. Kitaip nei jo būrys, kuris neturėjo nieko naujesnio nei sovietinis T-72 tankas, Rusijos kariai buvo apsirūpinę kur kas naujesniais T-90 tankų modeliais.
„Aš to neslėpsiu – čia buvo rusai. Jie atvyko ir greitai dingo“, – atvirai dėstė kitas separatistų pusėje besikaunantis karys Aleksejus. Karališkųjų jungtinių pajėgų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Igoris Sutjaginas pastaruosius kelis mėnesius praleido rinkdamas įrodymus apie Rusijos pajėgų buvimą Ukrainą.
Anot jo, didelis skaičius rusų karių skaičius Ukrainoje buvo nuolatinis konflikto bruožas nuo rugpjūčio. Kai kada jų padaugėdavo, pavyzdžiui vasario pabaigoje. Jo skaičiavimai remiasi liudininkų pasakojimais apie karinės ginkluotės judėjimą ir informacija, kurią kariai viešina socialiniuose tinkluose.
I.Sutjaginas patvirtino separatistų pasakojimus apie Rusijos karių staigų atvykimą į Ukrainą ir ūmų pabėgimą iškart po laimėto mūšio. Jo skaičiavimais, Ukrainoje turėtų būt dar keli šimtai karių. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pakartojo, kad Maskva „griežtai neigia“ Rusijos įsitraukimą į kovas regione.
NATO teigia, kad Rusijos kariai ir toliau veikia Rytų Ukrainoje nepaisydami nustatytų paliaubų. Per pastaruosius mėnesius. NATO pulkininko leitenanto Jay Janzeno teigimu, Rusija separatistams suteikė daugiau nei 1000 sunkiosios artilerijos ginklų.
Aljanso pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove'as sakė, kad, NATO žvalgybos duomenimis, Rusijos specialiųjų pajėgų kariai kovotojus Ukrainoje apmoko, kaip naudotis sudėtinga rusų ginkluote. Tokių instruktorių šalyje gali būti 250-300.
