„Rusijos lyderiai jau parodė, kad yra pasirengę praktiškai ir efektyviai panaudoti karines priemones, kad pasiektų savo politinių tikslų, net jei tai ir pažeidžia tarptautinę teisę, – buvo rašome bendrame ministrų pareiškime. – Baltijos šalyse ir mūsų regione didėja karinis aktyvumas ir intensyvėja žvalgybų veikla. Rusijos kariuomenė meta iššūkį mums prie mūsų sienų, o Baltijos valstybėse jau užfiksuota pasienio pažeidimų.“
Toks Skandinavijos ministrų jungtinis pareiškimas pasirodė praėjus beveik metams po to, kai Rusija aneksavo Krymą, o Europoje įsivyravo įtampa. Kadangi Baltijos valstybėse gyvena didelės rusų tautinių mažumų bendruomenės, išaugo grėsmė, kad Rusija pakartos čia Krymo scenarijų ir įsiverš.
Suomija, kurios sienos ribojasi su Rusija, ir Švedija nėra NATO narės, tačiau artimai bendrauja su kariniu aljansu. Šis jungtinis pareiškimas buvo vienas stipriausias jų atsakas į Rusijos agresiją.
„Rusijos veiksmai yra didžiausias iššūkis Europos saugumui, – rašė ministrai. – Rusijos propaganda ir politinis manevravimas sėja nesantaiką tarp tautų ir tokiose organizacijose kaip NATO ir Europos Sąjunga.“
Ministrai pabrėžė, kad artimesnė Skandinavijos bei Baltijos valstybių kooperacija padidintų regiono saugumą ir atbaidytų nuo karinių veiksmų.
Norvegijos gynybos ministerija patvirtino pareiškimo autentiškumą ir teigė, kad jis artimiausiomis dienomis bus išspausdintas visuose Skandinavijos dienraščių pirmuosiuose puslapiuose.
