T.H.Ilvesas britų laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė,
kad Estija priklauso „grupei šalių, kurias (Rusija) mini
grėsmingu būdu“ ir kad karinis aljansas, į kurį Talinas įstojo
prieš 11 metų, turėtų dislokuoti jo šalyje nuolatinius kovinius
dalinius.
Estijos lyderis pabrėžė, kad Rusijos pastaruoju metu rengiamos
karinės pratybos rodo, jog tik nuolatiniai NATO daliniai būtų
veiksminga priemonė.
„Vienas šimtas ir penkiasdešimt karių nėra daug, todėl mes
manome, kad pamatuota dislokuoti didesnes pajėgas“, – sakė
T.H.Ilvesas omenyje turėdamas šiuo metų šalyje laikinai esančią
JAV pėstininkų kuopą, kurioje tarnauja 150 karių.
„Jos (NATO greitojo reagavimo pajėgos) būtų čia per kiek
laiko, per savaitę? Per penkias dienas? – retoriškai klausė jis.
– Bet jeigu pažvelgtumėte į pratybas, kurias rengia mūsų
kaimynė, tai jos iš esmės momentinės. Jie yra čia ir visa
baigtųsi per keturias valandas.“
NATO ir Rusija 1997 metais pasirašė santykių pagrindų aktą,
kuriame yra numatyta, kad į rytus nuo Vokietijos nuolatinės pajėgos
nebus dislokuojamos.
Tačiau, pasak T.H.Ilveso, „saugumo aplinka“ pasikeitė nuo
1997 metų, o ši aplinkybė pateisina didesnių pajėgų dislokavimą
Estijoje, kuri turi tik 5 300 karių.
Estija taip pat neturi nė vieno naikintuvo, o jos oro erdvės
daugumo užtikrina vien NATO sąjungininkės.