„Vokietijoje NATO branduoliniai pajėgumai susideda iš 20-ies
rūdijančių branduolinių B-61 tipo bombų, kurios gali būti
nušluotos vienu Rusijos pajėgų smūgiu. Šiuos dalykus turime
keisti. Tuo pat metu tai bus labai sudėtinga pateikti visuomenei, nes
net ir visiškai suprantant naujas grėsmes, klausimas, ar mes esame
pasiruošę karui, visiškai nebuvo tinkamai viešai aptartas. Tai
turi keistis“, – sakė jis.
Šią nuomonę Vokietijos ekspertas išsakė Briuselyje
dalyvaudamas Europos liaudies partijos diskusijose, skirtose aptarti
europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio parengtą ataskaitą apie
Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius.
G.Freudensteinas pabrėžė, kad dabartinė krizė „nėra tik
geopolitinis dviejų jėgų, dviejų šalių grupių susidūrimas, tai
yra demokratijos ir teisės kova su kleptokratija bei
autoritarizmu“.
Eksperto teigimu, viena iš konflikto priežasčių yra rusų
neteisingai suvokiamas pažeminimo jausmas, ir jis gali tęstis, kol
valdžioje bus Vladimiras Putinas.
„Ponas Putinas nori galios, jis siekia galios grasinimais.
Antra, nesvarbu, ką rusai galvoja apie Putiną asmeniškai, jie, dėl
klaidingų priežasčių, jaučia pažeminimą ir jie sako – mes
niekada negrįšime prie to pažeminimo, kurį suteikė JAV
dešimtajame dešimtmetyje, jie sako, mes nesiklaupsime ant kelių.
Trečia, dėl šių priežasčių Putinas ir etniniai rusai mato tris
su Rusija besiribojančias valstybes kaip grėsmę: sėkmingas
demokratijas, kurios tapo pavojumi pačiai jėgos sistemai Rusijoje.
Ketvirta, tai reiškia, kad NATO ir ES turi būti susilpnintos pono
Putino akyse“, – sakė R.Freudensteinas.
„Mano spėjimas būtų, kad šis konfliktas baigsis, kai ponas
Putinas paliks Kremlių bet kokia fizine forma“, – pridūrė
ekspertas.
Ekspertas taip pat pabrėžė gynybos stiprinimo svarbą ES
lygmeniu, tačiau, anot jo, reikėtų atsižvelgti, ar tai nepakenks
ryšiams tarp NATO valstybių.
„Kai kalbame apie pavadinimus, tokius kaip autonominė
strategija, karinės ES bazės, būkime labai atsargūs, kad tai
nesusilpnintų transatlantinės sąjungos“, – sakė jis.
Mokslininkas pabrėžė ir ES Rytų partnerystės programos
svarbą, kurią, pasak jo, reikia iš naujo apibrėžti atsikratant
požiūrio, jog pirmiausia dėl Rytų partnerystės valstybių reikia
tartis su Rusija.
„Kalbantis su Rusija pirmiausia apie viską, mes iš tiesų
prašome leidimo. Tai yra nepakenčiama, tai yra netvaru, tuomet
galime pamiršti Rytų partnerystę (...). Nieko neturime prieš gerus
santykius su Rusija, bet Muitų sąjunga tiesiog nesirimuoja su ES
Laisvosios prekybos susitarimais“, – tikino R.Freudensteinas.
Tuo metu Londone įsikūrusio „Chatham House“ instituto
ekspertas Jamesas Sherras, kalbėdamas apie Rusijos
grėsmę, priminė pernai spalį Rusijos užsienio reikalų ministro
Sergejaus Lavrovo išsakytą įspėjimą, kad Moldova ir Baltijos
valstybės turėtų „padaryti išvadas“ vertindamos įvykius
Ukrainoje. Jis pripažino, kad tik žlugus dabartiniam Kremliaus
režimui Europa galėtų realiai įvertinti, kokios plačios ir
ilgalaikės yra „Rusijos investicijos“ į ES priešus pačioje
ES viduje.
J.Sherras taip pat patikino europarlamentarus, kad Kremlius
reaguos tik į sankcijas, tiesiogiai veikiančias jos karinės ir
energetinės modernizacijos galimybes.
„Vienintelės sankcijos, kurias Kremlius vertina rimtai, yra
sankcijos, nukreiptos į Rusijos galią: priėjimas prie tarptautinio
kapitalo rinkų, prie pažangių technologijų, nuo kurių priklauso
jos būsimos energetinių resursų paieškos ir karinio sektoriaus
modernizacija. Mes turėtumėme pamiršti suvokimą, kad Rusija bus
įtikinta pakeisti kursą, nes žymių asmenų dukterys ir sūnūs
negali lankyti mokyklų Anglijoje“, – sakė britas.
„Rusijos politika pasikeis, kai jos jėgos struktūros padarys
išvadą, kad dabartinė politika pažeidžia Rusijos ir tik jos
interesus. Šis tikslas yra pasiekiamas: Rusija yra silpnesnė, nei
Kremlius mano, ir kur kas silpnesnė, nei apsimeta. Bet šis tikslas
nemažai pareikalaus iš mūsų“, – pridūrė J.Sherras.
Antradienį Europos liaudies partijai pristatytoje G.Lansbergio
parengtoje ataskaitoje atvirai smerkiama Rusijos vykdoma agresija, o
ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių
įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos informacinį karą ir
siekį skaldyti Europą.
Pasiūlymus ir pataisymus ataskaitai EP atstovai galėjo teikti
iki kovo pabaigos, galutinis balsavimas dėl dokumento
parlamente numatomas birželį. Jei europarlamentarai pritars,
dokumentas bus teikiamas kitoms europinėms institucijoms
(ES prezidentui, Europos Komisijai, Europos Tarybai, ES Išorinių
veiksmų tarnybai), taip pat Rusijos bei Rytų Partnerystės šalių
vyriausybėms ir parlamentams.