„Šis kreipimasis, kaip ir vieši Baltijos šalių ir Lenkijos
valstybės veikėjų raginimai pastoviai dislokuoti JAV pajėgas
šiame regione, yra, neperdedant, tiesioginė ir nieko nepridengta
ataka prieš esminius 1997 metų Rusijos ir NATO pamatinio akto
principus, kurie yra neatskiriama saugumo sistemos Europoje dalis“,
– pareiškė A.Gruško antradienį naujienų agentūrai
„Interfax“.
„Padėtis yra labai rimta. Manau, kad Europoje turėtų
suprasti, kaip toli gali nuvesti karinių raumenų demonstravimas,
taip pat ir minėtų šalių „iniciatyvų“ realizavimas, kai jos
mėgina pelnyti abejotinų bonusų iš jų pačių paskelbto
„pafrontės valstybių“ statuso“, – nurodė Rusijos atstovas.
„Toks prie Pamatinio akto prisijungusių šalių kreipimosi
faktas liudija apie tikslingą ir sąmoningą pasirinkimą
vienašalių, konfrontacinių saugumo užtikrinimo schemų naudai“,
– sakė jis, pažymėdamas, kad tos šalys yra „įsipareigojusios
susilaikyti nuo papildomų didelių kovos pajėgų dislokavimo savo
teritorijoje“.
„Sumanymas labiau negu akivaizdus – suteikti NATO pastangoms
negrįžtamą pobūdį, didinant karinį potencialą „rytiniame
flange“, nubrėžti Europos centre neįveikiamą skiriamąją
liniją, nors visa tai pakenks tikrus Europos šalių interesus
atitinkančios lygaus ir nedalomo saugumo sistemos kūrimui“, –
pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas NATO.
Jis suabejojo Aljanso vadovų ir šalių NATO narių viešų
pareiškimų rimtumu bei nuoširdumu, kad sąjungininkų taikomos
priemonės saugumui stiprinti griežtai atitinka tarptautinius
įsipareigojimus, taip pat ir Pamatinio akto apie santūrumą
karinėje sferoje teiginius.
„Mitai apie NATO šalių „nesaugumą grėsmės iš rytų“
akivaizdoje, jau priimtų priemonių nepakankamumą tampa ideologinio
visuomenės nuomonės Vakaruose apdorojimo dalimi, kai pradėta
rengtis eiliniam Aljanso viršūnių susitikimui Varšuvoje kitų
metų liepą“, – dar pridūrė A.Gruško.