Niujorke vykusiame kruviniausių Europoje masinių žudynių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjime abejonių dėl tokio žodžio nekilo.
Genocidu 1995 metų įvykius drąsiai vadino ir JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, ir kiti renginio dalyviai.
Juos labiausiai pribloškė bosnės Abisados Dudič istorija. Moteris pasakojo, kaip buvo priversta bėgti iš savo namų Srebrenicoje.
Vaikystėje išgyventą košmarą nupiešusi moteris dabar tikisi vieno – kad jai pavyks rasti, kur palaidoti Serbų respublikos armijos nužudyti jos giminaičiai.
Tarp jų turėtų ilsėtis ir moters dėdė. Jį šeima paskutinį kartą matė bėgantį į mišką, kur vyras tikėjosi pasislėpti nuo generolo Ratko Mladičiaus pasiųstų karių kulkų.
„Jeigu tai, kas įvyko Srebrenicoje, vadiname skerdynėmis, tragedija ar katastrofa, o ne genocidu, padedame tiems, kurie neigia, kad tai iš tikrųjų buvo genocidas“, – kalbėjo A.Dudič.
Tačiau Bosnijos serbai ir pati Serbija bet kokia kaina priešinasi šio žodžio vartojimui.
Pavyzdžiui, šalies premjeras Aleksandaras Vučičius 1995 metų įvykį nekart vadino „siaubingu nusikaltimu“, tačiau apie genocidą užsiminti nenorėjo.
Bosnijos ir Hercegovinos atstovė JT Mirsada Colakovič negailėjo aštrių žodžių tiems, kurie vengia Srebrenicos įvykiams taikyti genocido apibrėžimą.
Pasak diplomatės, neigimas iš tikrųjų tėra paskutinė tūkstančių bosnių vyrų ir berniukų genocido stadija.
„Tai dviguba žmogžudystė. Pirmiausia nužudomos aukos, o tada šio žiaurumo prisiminimai yra sunaikinami“, – kalbėjo M.Colakovič.
Srebrenicos genocido 20-ąsias metines planuojama paminėti ir specialia JT Saugumo Tarybos rezoliucija.
Jungtinė Karalystė neseniai paviešino šios rezoliucijos juodraštį, kuriame „griežtai smerkia Srebrenicos genocido vykdytojus“.
Jame taip pat pabrėžiama, kad ir Jugoslavijos karo nusikaltimus tyręs tribunolas, ir Tarptautinis teisingumo teismas masinėms žudynėms taikė būtent tokius žodžius.
Bet artimus ryšius su Serbija palaikanti Rusija nusprendė pristatyti savo rezoliucijos versiją. Joje neatsirado vietos nei Srebrenicai, nei genocidui.
Ambasadoriaus JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas britų juodraštį pavadino „skaldančiu“, nes neva jis aprašo tik vieną konflikto pusę. Anot diplomato, rusų versija yra bendresnė ir siekia sutaikyti konfliktavusias puses.
Jungtinės Karalystės ambasadorius JT Mathew Rycroftas atkreipė dėmesį ir į organizacijos klaidas. Tuomet civilių saugumą turėjo užtikrinti JT siųsti Nyderlandų taikdariai.
Bet neginkluoti „mėlynieji šalmai“ neturėjo galimybių užkirsti kelio tragedijai. Todėl JT dažnai taip pat yra kaltinama leidusi įvykti žudynėms Srebrenicoje.
„Kitą savaitę svarstysime rezoliuciją, kuri nesiekia badyti pirštais ir ieškoti kaltų.
Jos tikslas – pagerbti žuvusius ir parodyti užuojautą likusiems gyviems“, – patikino M.Rycroftas.
