Scottas susidomėjęs žvelgė į nukauto IV fanatiko kūną. Labiausiai vyrą domino aukos automatinis šautuvas – ne tai, kad ginklas pagamintas dar Antrojo pasaulinio karo laikais, o tai, kad jis buvo papuoštas žmogaus kaulais.
„Dalį nugarkaulio jis naudojo kaip šautuvo rankeną, – pratarė buvęs JAV karys, neseniai prisidėjęs prie kurdų, kovojančių su IV. – Jeigu tai nebaisu, nežinau, kas yra baisu.“
Snaiperio šautuvu apsiginklavęs Scottas į Irako šiaurę atvyko prieš pusmetį. Karą ilgai stebėjęs nuo sofos priešais televizorių, amerikietis nebeištvėrė – esą tokius fanatikus kaip IV kovotojai reikia tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus. Ir jis toks ne vienas.
Atvažiuoja karo veteranai
„Man buvo bjauru dėl to, kas vyksta, – žurnalistams telefonu iš fronto linijos pasakojo 30-metis Scottas. – Mačiau, kiek žmonių jie nukirsdino, kiek moterų pagrobė vergauti ir išprievartavo.
Nusprendžiau veikti, nes priešingu atveju visi tie amerikiečiai, anksčiau kovoję Irake, ten vyko bergždžiai.“
Kai kurie vakariečiai savanoriai neturi beveik jokios karybos patirties. Bet dauguma kariavo Irake ar Afganistane – namuose, Amerikoje, veteranams sekėsi sunkiai, tad juos sugundė galimybė dar pakovoti.
Tatuiruočių salono Erbilio mieste darbuotojas pasakojo net devynių vakariečių kūnus papuošęs piešiniais, simbolizuojančiais pešmergų kovą su IV fanatikais. Keli atvykėliai paprašė tatuiruotės su užrašu „Isis hunting club“ („IV medžiotojų klubas“).
Pernai, kai ekstremistai pradėjo siautėti visai netoli Erbilio ir apsupo tūkstančius jezidų mažumos atstovų Sindžaro regione, JAV ir Arabų lygos koalicija pradėjo bombarduoti IV pozicijas.
Nuo to laiko pešmergai atsikovojo dalį prarastos teritorijos ir dabar čia šimtus kilometrų driekiasi nauja fronto linija.
Prašo sunkiųjų ginklų
Oficiali Irako Kurdistano regiono vadovybės pozicija – kad užsieniečiams neleidžiama kovoti su IV. Kaip teigė valdžios atstovas Helgurdas Hekmatas, „pešmergų pajėgos yra profesionalios“.
Bet žurnalistų kalbinti vakariečiai teigia, kad vis daugiau užsieniečių prisideda ir prie pešmergų, ir prie krikščionių grupuočių Irake bei Sirijoje. Žinoma, tikslių skaičių pateikti neįmanoma.
„Islamo valstybės“ kariai – už kelių šimtų metrų ir kas naktį į mus šaudo. Štai ir praėjusią naktį mačiau, kaip jie tanku ir dviem visureigiais „Humvee“ stengėsi sustiprinti savo pozicijas. Deja, neturime paramos iš oro, kad galėtume sunaikinti jų karinę techniką“, – pasakojo Scottas.
Nors pešmergus ir jų pagalbininkus remia koalicijos naikintuvai, skundžiamasi, kad oro smūgių rengiama per mažai. Tiesa, kampanija atsargi pirmiausia dėl to, kad siekiama išvengti civilių aukų. Legionieriai teturi lengvuosius ginklus ir tik kartais sulaukia artilerijos priedangos.
„Neseniai 3 mano kovos draugai žuvo, kai bandė prasibrauti į IV užimtą miestelį. Čia buvo palikta daugybė sprogmenų, – prisimena Scottas. – Pešmergai – lyg šeima, bet mums reikia daugiau sunkiųjų ginklų, o ne karių.“
Vadovybė stebi atvykėlius
O savanorių vis daugėja. Pešmergų bazėje toliau nuo fronto pulkininko Tariqo Ahmedo Ali telefonas netyla – į jį vis kreipiasi vyrai iš JAV ar Jungtinės Karalystės, norintys atvykti ir smogti IV ekstremistams.
Čia jau atskridę šešiolika kovotojų iš JAV ir Kanados. Tiesa, vyrams nedraudžiama reguliariai palikti fronto linijos ir išvykti atostogų namo už Atlanto.
T.A.Ali savanorius iš Vakarų vadina drąsiais, nebijančiais stoti į kovą su fanatikais. Daugelis jų jau buvo sužeisti. Bet pulkininkas vis tiek turi abejonių.
„Manau, dalis jų tiesiog neturi ką veikti namuose arba neranda darbo. Kiti čia renka informaciją – prie fronto turiu juos akylai stebėti, nes nežinau, ką jie gali pridaryti“, – teigė T.A.Ali.
Jis prisiminė vieną atvykėlį, kuris vos prisidėjęs prie pešmergų ėmė klausinėti apie alkoholį ir naktinius klubus: „Tai buvo net nesuvokiama. Jis čia atvyko tiesiog gerai praleisti laiko.“
Galiausiai pešmergai, nors ir sveikina paramą kovoje su nekenčiamais ekstremistais, pasauliui vis primena, kad šis karas – ir dėl Kurdistano. Kurdai svajoja apie regiono nepriklausomybę.
