Barzdoti vyrai ryškiai mėlynomis skaromis susirinko aplink savo lyderį prieš pat atakuodami centrinės Sirijos miestą al Sukną.
„Pergalė arba mirtis!“ – šaukė islamistai, prisiekdami ištikimybę Dievui ir pažadėdami niekada neatsitraukti.
Šį būrį teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ vadina „Inghemasiyoun“. Arabiškai toks pavadinimas reiškia „tuos, kurie pasineria“.
Elitinių pajėgų būrys, kurio pagrindinis tikslas – užklupti priešą netikėtai, yra bene pavojingiausias mirtinas ginklas ekstremistų arsenale.
Jie fanatiški ir disciplinuoti, jie moka įsibrauti į priešo pajėgų gretas, jie užkuria tikrą pragarą ir kovoja iki mirties. Apsijuosę sprogmenų diržais kovotojai yra pasiruošę susisprogdinti įsimaišę tarp priešininkų, kai pamato, kad laimėti jau nepavyks.
Būtent šiam būriui „Islamo valstybė“ turi būti dėkinga dėl savo stebinančių pergalių mūšio lauke.
Taktiką papildo terorizmu
Nors pasaulyje grupuotė labiausiai žinoma dėl savo siaubingo brutalumo – kraupaus įkaitų žudymo ir moterų pavergimo, „Islamo valstybė“ taip pat įrodė esanti ypač organizuotas ir lankstus kovinis darinys.
Kovotojai naudoja kūrybingą taktiką – pasinaudoja smėlio audros priedanga rengdami puolimą arba palmės viršūnėje pririša snaiperį, kurio kulkos vieną po kito pakerta karius ant žemės.
Kai priešus išsekina partizaninio karo operacijos, pabaigti mūšio atvyksta karinis transportas ir artilerija. Savižudžių sprogdinimai papildo įprastas karo priemones, nustebina priešą ir padaro fanatikus beveik neįveikiamus.
Pešmergai pažymi, kad būtent fanatišku ryžtu ekstremistai ir skiriasi nuo valstybinių Sirijos ar Irako pajėgų.
Pastarųjų kariai bijo veikti prieš tai savo planų nesuderinę su aukštesne valdžia, kuri kenčia nuo korupcijos ir neefektyvumo.
Irako kariuomenės generolas Abdulas Wahabas al-Saadi taip pat pažymėjo, kad „Islamo valstybės“ kovotojai išsiskiria tuo, jog vienu metu gali dalyvauti keliuose mūšiuose.
„Irako kariuomenė gali kautis tik viename dideliame mūšyje“, – prisipažino generolas.
Sirijoje ir Irake kaunasi 30–60 tūkst. džihadistų.
Savižudžių pasiūla didelė
Karininkai, tarnavę dar buvusio Irako lyderio Saddamo Husseino pajėgose, padėjo surinkti kovotojų iš Europos, JAV ir Centrinės Azijos šalių.
„Kovotojus iš užsienio jie dažniausiai panaudoja tik kaip savižudžius sprogdintojus“, – teigė buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas Patrickas Skinneris. – Žmonės plūsta į grupuotę norėdami mirti, o ši džiaugiasi galėdama jiems padėti.“
Elitinės staigaus puolimo pajėgos pastaruoju metu lėmė islamistams aibę svarbių pergalių.
Kai islamistai puolė Kobanę (Ain al Arabą), maždaug 70 šio būrio kovotojų prasiskverbė tarp kurdų ir dvi dienas kovojo su daug galingesne jėga. Jų tikslas buvo ne užimti miestą, o tiesiog sukelti sumaištį kurdų pajėgose.
Galiausiai visi 70 islamistų žuvo, tačiau prieš tai spėjo nukauti 250 civilių, tarp jų – 100 vaikų ir 30 kurdų karių.
Maitinami net kebabais
Savižudžių sprogdintojų naudojimas „Islamo valstybės“ priešininkus privertė keisti strategiją. Antai Irako kariuomenė, bandydama atsiimti miestus, pradėjo lėto karo taktiką.
Pajėgos kasdien metodiškai pajuda vos kelis kilometrus, iš kelių šalina sprogmenis ir stato užtvaras, apsaugančias nuo savižudžių išpuolių.
Per tris mėnesius generolo A.W.al-Saadi vadovaujamos pajėgos pasistūmėjo tik 40 kilometrų – juos visąlaik puldinėjo „Islamo valstybės“ kovotojai, kurie siuntė ir keliasdešimt mirtininkų. Tačiau irakiečiai tokiu būdu beveik neprarado karių.
„Islamo valstybė“ taip pat reaguoja į situaciją. Sužinoję, kad vyriausybės pajėgos klausosi jų radijo pranešimų, fanatikai jau naudoja saugesnius dažnius. Tačiau paliko ir senąsias transliacijas, tik per jas leidžia klaidingą informaciją.
Kovotojai net valgo geriau už Irako kariuomenės pajėgas. Džihadistų racionas – kepta mėsa, kebabai, vištienos patiekalai.
Tačiau „Islamo valstybė“ nėra nenugalima – ekstremistai neturi oro pajėgų. Be to, atvira grupuotės struktūra lengvai leidžia į ją patekti ir šnipams. Tai žinodami islamistai dažnai žudo ir saviškius, jei tik įtaria juos nepaklusnumu.