„Taip pat kalbėjomės apie JT rezoliuciją, ir tikrai tikiu,
kad pasiekėme susitarimą, pagal kurį mėginsime greitai surengti
balsavimą dėl tos rezoliucijos; tai sukurtų atskaitingumo procesą,
kurio stigo“, – J.Kerry sakė kitą dieną po Malaizijoje
įvykusių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi
Lavrovu.
JT Saugumo Taryba gali šią savaitę balsuoti dėl rezoliucijos,
pagal kurią būtų įkurta komisija, turinti patraukti atsakomybėn
asmenis, siejamus su cheminių ginklų panaudojimu.
Jungtinės Valstijos jau yra pateikusios to dokumento projektą 15
narių turinčiai Saugumo Tarybai, kuriame raginama įkurti darbo
grupę, kuri „nustatytų didžiausiu įmanomu mastu asmenis,
institucijas, grupes arba vyriausybes“, susijusias su cheminių
ginklų panaudojimu.
Vis dėlto tokio žingsnio iniciatoriams reikia užsitikrinti, kad
jam pritartų Maskva – ištikima Sirijos prezidento Basharo al
Assado sąjungininkė. Rusija, kaip ir JAV, turi veto
teisę JT Saugumo Taryboje.
„Taigi stengiame ne vien išsiaiškinti faktą, kad (cheminiai
ginklai) galėjo būti panaudoti, bet ir išsiaiškinti, kas
konkrečiai jį panaudojo, ir nustatyti atsakomybę dėl jų
panaudojimo“, – J.Kerry sakė žurnalistams pasibaigus Malaizijoje
vykusiam regioniniam saugumo forumui.
„Manome, kad ši rezoliucija mums ... leis sukurti mechanizmą,
kuris faktiškai įgalintų mus tai padaryti. Tokia yra mūsų
viltis“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu didėja spaudimas, kad Saugumo Taryba imtųsi
veiksmų dėl Sirijos, kur jau penktus metus tęsiasi karas,
nusinešęs daugiau negu 230 tūkst. žmonių gyvybių.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV ne kartą kaltino B.al
Assado režimą naudojus chloro dujas, kurios esą būdavo
paskleidžiamos iš sraigtasparnių mėtant improvizuotas chemines
bombas.