Pietų Korėjos pajėgose jau anksčiau buvo paskelbta
aukščiausio lygio parengtis, kai Šiaurės Korėjos kariuomenė
ketvirtadienį paskelbė ultimatumą Seului, reikalaudama per 48
valandas išjungti prie sienos įrengtus propagandinius pranešimus
transliuojančius garsiakalbius, nes priešingu atveju bus imtasis
sutelktų karinių veiksmų.
Per ketvirtadienio vakarą sušauktą nepaprastąjį susitikimą
Šiaurės Korėjos centrinė karinė komisija (CKK), kurios
pirmininkas yra Kim Jong Unas, pritarė tam ultimatumui ir patvirtino
planus dėl „atsakomojo smūgio ir kontrpuolimo visame fronte“.
Kaip praneša valstybinė naujienų agentūra KCNA, Kim Jong Unas
įsakė Korėjos liaudies armijos (KLA) jungtinėms priešakinėms
pajėgoms „pereiti į karo padėtį“ nuo penktadienio 17 val.
vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Kariai turėtų būti „visiškai pasiruošę surengti netikėtas
kovines operacijas“, o visame fronte turėtų būti paskelbta
„dalinė karo padėtis“, lyderio žodžius citavo KCNA.
Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų Jungtinis štabų vadų
komitetas atsakydamas paskelbė tiesioginį kreipimąsi į KLA,
ragindamas susilaikyti nuo bet kokių „beatodairiškų veiksmų“
ir perspėdamas, kad griežtai reaguos į bet kokias tolesnes
provokacijas.
Šiaurės Korėja paskelbė panašių žingsnių jau yra atlikusi
anksčiau, kai smarkiai padidėdavo įtampa tarp abiejų šalių.
Vėliausiai tai buvo nutikę 2013 metais, kai Kim Jong Unas paskelbė
„karo padėtį“ su Pietų Korėja.
Abi Korėjos formaliai tebekariavo pastaruosius 65 metus, nes
1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o
oficiali taikos sutartis niekada nebuvo sudaryta.
„Matėme tai anksčiau jau kelis kartus, bet tai nereiškia, jog
visi šie veiksmai nėra pavojingi“, – sakė Seule įsikūrusio
Korėjos universiteto Šiaurės Korėjos studijos profesorius Yoo Ho-
yeolas.
„Egzistuoja reali tikimybė, kad ši konfrontacija atves į
kokį nors ginkluotą susirėmimą“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos gynybos ministerija atmetė Šiaurės Korėjos
ultimatumą, kurio terminas sukaks šeštadienį 17 val. vietos
(maždaug vidurdienį Lietuvos) laiku, o jos atstovas tikino, kad
„garsiakalbiai toliau veiks“.
Seulas pranešė, kad ketvirtadienį įvykusį artilerijos
susišaudymą išprovokavo keli Šiaurės Korėjos paleisti sviediniai
vieno Pietų Korėjos propagandos dalinio link.
Pietų Korėja atsakė iššaudama „dešimtis“ sviedinių iš
155 mm kalibro haubicų.
Beveik visi abiejų pusių iššauti sviediniai krito savose
teritorijose demilitarizuotoje zonoje (DMZ) – 4 km pločio ruože
palei jų faktinę skiriamąją liniją.