„Nekalbėkime apie šautines žaizdas. Su tuo mūsų gydytojai susitvarko. Nepraradome nė vieno.
Visi, kuriuos buvo įmanoma ištraukti, yra gyvi.
Tikroji nelaimė – psichologinė karių būklė, potrauminis sindromas. Štai apie ką reikia jau net ne kalbėti, o šaukti“, – paklaustas, kokias traumas dažniausiai patiria su separatistais kovojantys Ukrainos kariai, netikėta linkme pokalbį pakreipia 66-osios mobiliosios karo ligoninės vyriausiasis gydytojas Serhijus Kasjanas.
Bėda – emocinė karių būklė
Šįmet vasarį maždaug 40 km nuo Donecko nutolusiame Krasnoarmijsko mieste įsteigta ligoninė priima sužeistuosius iš visos antiteroristinės operacijos zonos.
Ligoninėje telpa per 60 karių, o čia jau suteikta stacionarios ir ambulatorinės pagalbos iš viso daugiau nei 5,5 tūkst. žmonių.
Į Krasnoarmijską atvežami ne tik sužeistieji. Jeigu skauda dantį, jeigu prasidėjo akmenligės priepuolis arba sustreikavo širdis, žmogus negali kariauti. Jam reikia padėti.
Kokių ligonių būna daugiau?
S.Kasjanas sako, kad sužeistieji mūšiuose sudaro maždaug pusę ir kiekvienam jų – be visos kitos pagalbos – būtinas ir psichologas.
„Mes jo neturime. Psichologinė kovotojų būklė, potrauminis sindromas yra ta problema, kuriai reikia skirti daugiausia dėmesio, nes ji kiekvieną dieną tik didės ir persekios daugelį metų.
Buvo Vietnamo sindromas, buvo Afganistano sindromas, o dabar bus Ukrainos sindromas“, – tvirtina karo gydytojas.
Per dieną – 10 sužeistųjų
Mediko žodžius nustelbia burzgimas. Į baltomis palapinėmis nustatytą ligoninės kiemą įvairuoja raudonu kryžiumi pažymėtas greitosios pagalbos automobilis.
„Priimkite didvyrius“, – šūkteli išnirusi žila galva su plačia šypsena.
Tai – vieno iš batalionų medicinos tarnybos viršininkas Serhijus Fenenka.
Buvęs Dniepropetrovsko ligoninės gydytojas, papulkininkis pensininkas, kariauja jau 11 mėnesių.
„Šiandien sužeistųjų nedaug“, – sako S.Fenenka, padėdamas pasiekti žemę Valerijui.
Pastarojo koja sugipsuota, bet eina pats. Išlipa dar keli. Ant jų kūnų tvarsčių nematyti.
Vidutiniškai per dieną į ligoninę atvežama po dešimt sužeistų karių. Kartais, bet retai, – nė vieno. Bet po didesnių atakų atgabenama po 30 ir daugiau.
Nepaisant paliaubų, ties Donecko oro uostu separatistų artilerija dirba kiekvieną naktį ir dažniausiai nutyla tik paryčiais.
„Mums nereikia klausytis žinių. Mes kasdien matome, kas ir kur atakuoja“, – lyg pats sau tarsteli S.Kasjanas.
Pusė ligoninės – palapinėse
Įsikibęs į ramentus Valerijus šlubčioja į vieną palapinių. Tai – priėmimo skyrius. Kitoje sustatyti stalai ir įrengta virtuvė. Vyrai patys verda, patys plauna.
Čia pat didelis autobusas, pritaikytas sužeistiesiems gabenti.
Sunkūs ligoniai šiuo autobusu arba sraigtasparniu išgabenami į Dniepropetrovsko ligoninę. Kai kurie vyrai iš Dniepropetrovsko iškeliauja į Druskininkus tęsti reabilitacinio gydymo.
Mūro pastate įrengtos palatos, laboratorija, stomatologo, rentgeno kabinetai.
Tvarstomojo durų atverti nevalia – tai blogas ženklas.
Palatose, kurios primena kareivines, lūkuriuojantys kariai neprašytų svečių tarsi nepastebi. Norite pažiūrėti? Žiūrėkite. Reikia fotografuoti? Fotografuokite. Nusišypsoti? Pabandysime.
Sėdi arba guli ir tylomis žiūri į sienas. Kiek sukrunta atsisveikinant išgirdę: „Jūs šaunūs. Laikykitės.“
Gyventojai pasitiko šaltai
Neretai ši ligoninė vadinama Lvovo karo ligoninės padaliniu Krasnoarmijske, nes yra aprūpinama iš Lvovo.
Aukštos tvoros ir ginkluotų karių saugomoje ligoninėje dirba 30 gydytojų. Iš Vakarų Ukrainos, daugiausia iš Lvovo, atvykę medikai iš pradžių buvo sutikti šaltai.
„Dabar santykiai geri, ir mes grąžinsime šią valstybės dalį naujai Ukrainai“, – pažada vyriausiasis gydytojas.
Gyventojų požiūris į „vakariečius“ pasikeitė gydytojams sutelkus jėgas padėti ne tik kariams, bet ir vietos žmonėms.
Savotiškas lūžis įvyko, kai neurochirurgas Romanas Sabko išgelbėjo iš penktojo aukšto iškritusį berniuką.
Ištikti rimtos bėdos žmonės neturi kur kreiptis – trečiojo lygio ligoninės liko separatistų užimtame Donecke. Tad šią spragą užlopo karo medikai.
„Kraujagyslių chirurgas Dmytro Byšlajus, pagrindinis chirurgas Hrihorijus Procharenka, neurochirurgas Oleksandras Aleksejevas, chirurgai broliai Andrijus ir Romanas Sabko ir visi kiti, jeigu reikia, dirba negailėdami savęs, miega po kelias valandas.
Žmonės tai pamatė, pajuto ir pradėjo vertinti“, – gerų žodžių gydytojams negaili jų viršininkas.
Išgelbėjo 5 mėnesių mažylę
Nepavyko išgelbėti tik dviejų – dienraščio „Segodnia“ fotografo Serhijaus Nikolajevo ir dar vieno savanorio kovotojo.
Per apšaudymą iš minosvaidžių Piskų miestelyje metų pradžioje jie buvo mirtinai sužeisti.
Tačiau praėjusią savaitę šios ligoninės medikai išgelbėjo prie Marijinkos per apšaudymus sužeistą 5 mėnesių mergaitę.
Sunkiai į pilvą sužeistą mažylę pavyko nuvežti iki Kurachovės. Skubiai ten nuvykę medikai atliko sėkmingą operaciją.
