Sirijoje jau penkerius metus verdantis pilietinis karas stebina savo sudėtingumu. Nors teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ tik vienus metus užima vis naujas teritorijas Sirijoje ir Irake, bet verdančioje kovoje dalyvauja kur kas daugiau pusių.
Nors oro antskrydžius pradėjusi Rusija tikina, kad smogia „Islamo valstybės“ kovotojams, Vakarų teigimu, Vladimiras Putinas taikosi į sukilėlius, kurie kovoja prieš jo sąjungininko Basharo al-Assado režimą šalies vakaruose.
Chomso gubernijoje, kur trečiadienį įvykdyti oro išpuoliai nusinešė beveik 30 civilių gyvybę, „Islamo valstybės“ nėra nė kvapo, tačiau veikia kitos opozicijos pajėgos.
Nors Sirijoje kovoja kur kas daugiau įvairiausių smulkesnių ir stambesnių kovotojų grupių, apžvelgiame pagrindines Sirijos pilietiniame kare dalyvaujančias puses.
Režimą palaikančios pajėgos
Prezidentas Basharas al-Assadas 2000 metais Siriją paveldėjo iš savo tėvo Hafezo al-Assado. Nepasitenkinimas jo autokratiniu valdymu sprogo 2011 metais. Po to, kai jis atsisakė palikti savo postą, protestuotojai ir kariai pradėjo atvirą pasipriešinimą.
B.al-Assadas iki šiol laikosi pozicijos, kad yra teisėtas Sirijos vadovas, o prieš jį kovojančios pajėgos yra teroristai.
Artimiausi B.al-Assado rėmėjai – alavitai, kurių mažumai priklauso ir pats prezidentas. Už režimo išlaikymą kaunasi ir Sirijos ginkluotosios pajėgos.
Nors skaičiuojama, kad dešimtys tūkstančių karių jau perėjo į sukilėlių pusę, vyriausybę palaikančiose pajėgose vis dar kaunasi keli šimtai tūkstančių karių.
Kariuomenė puikiai išnaudoja savo stipriąją pusę. Sukilėliams jokių šansų nepalieka stiprios kariuomenės oro pajėgos, kurios bombarduoja net ir toliausiai įsikūrusias opozicijos stovyklas.
B.al-Assadas ir taip išpūstą savo armiją padidino sukurdamas Nacionalinį gynybos frontą – vyriausybę palaikančią sukarintą organizaciją, sudarytą iš Sirijos mažumų bendruomenių, kurias galimai apmoko ir Iranas.
Sirijos pilietinio karo pradžioje Laisvoji Sirijos armija (FSA) buvo sudaryta iš B.al-Assado pajėgas palikusių karininkų ir karių.
Ši iš dezertyrų sudaryta karinė jėga buvo pirmoji, kuri stojo į kovą su režimu. Vidinės rietenos susilpnino šią grupuotę, o jos pajėgos taip pat nukentėjo nuo to, kad kai kurie kovotojai perbėgo pas geriau už darbą atsilyginančius konkurentus.
FSA Vašingtono yra laikoma nuosaikių sukilėlių grupuote. Baracko Obamos administracija palaiko ją kovoje tiek su „Islamo valstybe“, tiek su B.al-Assado režimu.
Tačiau JAV tiekiama ginkluotė kol kas nesuteikė esminės paspirties sukilėliams. O kitų analitikų nuomone, ginklų tiekimas sukilėliams tik dar labiau pratęs Sirijos konfliktą.
FSA sukilėliai daugiausiai išlošė iš Turkijos bandymų šiaurinėje Sirijos dalyje sukurti zoną, kurioje nekontroliuotų „Islamo valstybės“ kovotojai.
Ankara, kuri prieš B.al-Assadą kovoja vienose gretose su JAV, jau seniai reikalavo daugiau paramos FSA ir tikino, kad tokia apsauginė zona sukurtų galimybę saugiai apmokyti naujus kovotojus.
Kai kurie FSA sukilėliai buvo apmokyti ir JAV, tačiau tokių kovotojų – vienetai.
Visgi pagrindinis FSA tikslas yra kova ne prieš „Islamo valstybę“, o prieš režimą. Grupuotė netgi yra bendradarbiavusi su džihadistais mūšiuose prieš B.al-Assado pajėgas.
Kitais atvejais, kai FSA sėkmingai susilpnino Sirijos vyriausybės pajėgas, šias teritorijas greitai užpuldavo ir perimdavo „Islamo valstybės“ kovotojai.
„Jabhat al-Nusra“
Radikalių islamistų organizacija „Jabhat al-Nusra“ („al-Nusros frontas“) ilgą laiką buvo viena stipriausių sukilėlių grupuočių Sirijos karo lauke.
Tačiau šią su „al-Qaeda“ bendradarbiaujančią organizaciją dabar nukonkuravo „Islamo valstybės“ pajėgos.
Ekstermistai daugiausiai yra išsidėstę šalies vakaruose, kur vyksta ir didžiausios kovos su režimo pajėgomis.
Priešingai nei pastarieji, „Jabhat al-Nusra“ yra iš esmės sudaryta iš sirų. Šios pajėgos pademonstravo gebėjimus derėtis su kitomis sukilėlių grupuotėmis.
JAV „Jabhat al-Nusra“ laiko teroristine organizacija už kelias dešimtis savižudžių atliktų teroro aktų.
Ekstremistų buvimas tarp sukilėlių yra viena iš priežasčių, kodėl JAV ilgai kritiškai žiūrėjo į ginklų tiekimą opozicijos pajėgoms.
„Islamo valstybė“
Priešingai nei dauguma kitų Sirijoje veikiančių karinių grupuočių, teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai yra užėmę teritorijas šalies rytuose, netoli sienos su Iraku, kuriame taip pat veikia džihadistai.
Pati žinomiausia regione ir žiaurumu pasižyminti kovotojų grupuotė siekia įkurti nepriklausomą kalifatą Vakarų Sirijoje ir Šiaurės Irake.
Ši sunitų islamo atšakai priklausanti džihadistų grupuotė yra išsivysčiusi iš „al-Qaedos“. Ji visų pirma į Sirijos pilietinį karą įsitraukė palaikydama islamistus.
Tačiau jie lygiai taip pat nesutaria ir su „Jabhat al-Nusra“ kovotojais. Prieš „Islamo valstybę“ kovoja beveik visos regione veikiančios grupuotės.
Kurdų pajėgos
Kurdų kontroliuojamos išsidėsčiusios Sirijos šiaurėje. Sirijoje, Irake ir Turkijoje gyvenantys žmonės siekia Kurdistano autonomijos.
Tačiau dabar jie daugiausiai kovoja ir prieš „Islamo valstybės“ pajėgas, kurios kurdų gyvenamose teritorijose įvedė griežtą Šariato teisę, persekiojo lyderius ir puldinėjo gyventojus.
Kurdai taip pat kovoja ir prieš „Jabhat al-Nusra“ islamistus.
Viena ryškiausių kurdų grupuočių yra Kurdistano darbininkų partija (PKK), veikianti Turkijoje. Dėl daugelio išpuolių kaltinama grupuotė yra laikoma teroristiniu dariniu.
