Olandijos saugumo tarybos pareigūnams ruošiasi pristatyti nekantriai laukiamas išvadas po 15 mėnesių trukusio tyrimo.
Ataskaita turėtų atsakyti į keturis pagrindinius klausimus:
● Kokia lėktuvo sudužimo priežastis?
● Kodėl lėktuvas skrido virš konflikto zonos?
● Kodėl aukų artimieji turėjo laukti keturias dienas, kol gavo oficialų patvirtinimą, kad jų artimieji buvo lėktuve?
● Ar keleiviai ir įgula gerai suvokė, kas vyksta paskutinėmis minutėmis iki sudužimo? Ar jie žinojo, kad netrukus žus?
Ataskaita, kuri bus paskelbta 11 val. 15 min. Grinvičo (14 val. 15 min. Lietuvos) laiku Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlandų pietuose, tikriausiai atskleis, kaip laineris „Boeing 777“ buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną, bet veikiausiai neįvardys, kas yra už tai atsakingi.
Nyderlandų saugumo taryba savo išvadas pirmiausia pristatys žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Vėliau jie susitiks su žurnalistais Gilze Rijeno karinėje bazėje.
Žiniasklaida praneša apie išvadas
Tarptautinė tyrėjų grupė nustatė, kad oro bendrovės „Malaysian Airlines“ reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas Rusijoje pagaminto zenitinio komplekso „Buk“ raketa, paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje, antradienį paskelbė vienas Nyderlandų dienraštis.
Galutinė šio 15 mėnesių vykdyto tyrimo ataskaita bus oficialiai paskelbta vėliau antradienį. Tačiau autoritetingas laikraštis „Volkskrant“, cituodamas tris su Olandijos vadovaujamu tyrimu susijusius šaltinius, pranešė, jog buvo nustatyta, jog lėktuvas, 2014 metų liepos 17 dieną skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo numuštas raketa „žemė–oras“, paleista iš „Buk“ komplekso.
Laikraščio pranešime pateikti katastrofos vietos žemėlapiai rodo, kad lainerio nuolaužos pažiro laukuose prie Hrabovės kaimo karo krečiamoje Donecko srityje, kuriose didžiąją dalį kontroliuoja prorusiški separatistai.
„Volkskrant“ nurodė, kad ataskaitoje atmetami Maskvos pareiškimai, esą tas lėktuvas buvo numuštas Ukrainos pajėgų paleistos raketos, kai skrido 10 km aukštyje virš tos teritorijos.
Prieš oficialiai paskelbdamas tą ataskaitą Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje, Olandijos saugumo tarybos pirmininkas Tjibbe Joustra pirmiausiai supažindins su jos išvadomis šimtus aukų artimųjų, susirinkusių viename konferencijų centre Hagoje..
„Iš tikrųjų nežinau, ko tikėtis“, – vienas iš tų žmonių, Pierre'as Chardomas, sakė naujienų agentūrai AFP anksti antradienį.
„Net jeigu ataskaitoje nebus įvardyti atsakingieji, ji vis tiek mums leis uždaryti kai kurias duris, gauti kai kuriuos atsakymus“, – aiškino belgas P.Chardomas, per katastrofą netekęs 51 metų brolio Benoit.
Olandijos saugumo taryba, vadovavusi tarptautinei tyrėjų komandai, pabrėžė, kad ji neturėjo mandato nustatyti, kas numušė lainerį ir kad tą klausimą atskirai tiria Nyderlandų prokurorai.
Tačiau du šaltiniai sakė „Volkskrant“, kad „raketos „Buk“ yra sukurtos ir gaminamos Rusijoje“.
„Galima manyti, kad sukilėliai nebūtų sugebėję valdyti tokio įrenginio. Įtariu buvusių Rusijos kariuomenės pareigūnų įsikišimą“, – vienas šaltinis sakė laikraščiui.
Raketų gamintojai neigia
Rusijos valstybinė gynybos pramonės įmonė, gaminanti zenitinius raketų kompleksus „Buk“, pareiškė, kad jos išvados, padarytos atlikus tyrimą dėl praeitais metais įvykdyto Malaizijos keleivinio lainerio numušimo virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos, neatitinka Olandijos vadovaujamo tyrimo rezultatų.
Nyderlandų vadovaujamo tyrimo išvados turėtų būti oficialiai paskelbtos vėliau antradienį.
Bendrovės „Almaz-Antej“ generalinis direktorius Janas Novikovas antradienį per spaudos konferenciją nepasakė, koks yra tos ataskaitos turinys ir ar jam buvo leista iš anksto susipažinti su tuo dokumentu.
Jis nurodė, kad du eksperimentai, tikroviškai imituojantys 2014 metų liepos 17 dieną įvykusią tragediją, kai virš Ukrainos buvo numuštas Malaizijos laineris „Boeing 777“, visiškai paneigia olandų komisijos išvadas apie panaudotos raketos tipą ir jos paleidimo vietą.
„Šiandien galim vienareikšmiškai pasakyti, ir pristatyme tai parodysime, kad tuo atveju, jeigu „Malaysia Airlines“ „Boeing 777“ buvo numuštas zenitinių raketų kompleksu „Buk“, tuomet jam smogė raketa 9?38, paleista iš Zaroščinskos gyvenvietės“, – pabrėžė J.Novikovas.
Kaip rodo separatistų pateikta informacija, ta gyvenvietė praeitų metų liepos 17 dieną buvo kontroliuojama Ukrainos vyriausybės pajėgų.
J.Novikovas pažymėjo, kad „pirmojo eksperimento duomenis rugpjūčio pradžioje mes perdavėme olandų komisijai“.
„Pagal mūsų informaciją, į tą medžiagą nebuvo atsižvelgta, todėl koncernas priėmė sprendimą atlikti antrą, didesnio masto natūrinį eksperimentą“, – sakė koncerno vadovas.
Pasak jo, „neturint nurašytų lėktuvų „Boeing 777“, per eksperimentą buvo naudojamas lėktuvas Il-86, kuris pagal fiuzelažo konstrukciją ir pagrindinius parametrus analogiškas lėktuvo „Boeing 777“ fiuzeliažui“.
„Eksperimentas buvo atliktas šių metų spalio 7 dieną. Jo sąlygos atitiko išvadas, pateiktas olandų komisijos galutinės ataskaitos projekte – tai yra, buvo panaudota raketa 9?38?1 su dvitėjiniais (šrapnelio elementais, imituojant) paleidimą iš Snižnės gyvenvietės“, – aiškino J.Novikovas.
„Eksperimento rezultatai visiškai paneigė Olandijos komisijos išvadas apie raketos tipą ir paleidimo vietą“, – pabrėžė jis.
Numušė lėktuvą dėl klaidos?
Kai lėktuvas buvo numuštas – veikiausiai raketa – virš Ukrainos rytinės dalies per įprastą reisą iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, žuvo visi 298 jame buvę žmonės, daugiausiai olandai. Tarp aukų buvo 15 įgulos narių.
Ši katastrofa įvyko per Ukrainos vyriausybės pajėgų įnirtingas kautynes su prorusiškais separatistais, o Kijevas ir Vakarų šalys dėl to incidento kaltino Maskvos palaikomus kovotojus.
Savaitraščio „Jane's Defence Weekly“ analitikas Peteris Felsteadas naujienų agentūrai AFP sakė, jog tas laineris veikiausiai buvo numuštas „per klaidą“ zenitinio raketų komplekso „Buk“, kuris buvo atsiųstas iš Rusijos padėti separatistams atremti Ukrainos aviacijos pavojų.
„Tikimės, kad ataskaita patvirtins mūsų prielaidą, jog tai buvo rusų klaida“, – pažymėjo P.Felsteadas.
Tame regione veikę Rusijos kariškiai arba vietos kovotojų vadai „galvojo, kad taikosi į karinį lėktuvą toje vietovėje, bet paaiškėjo, kad tai buvo oro laineris“, pridūrė jis.
Tiek Maskva, tiek valstybinė gynybos sektoriaus įmonė „Almaz- Antej“ neigia tuos pareiškimus, aiškindamos, kad lėktuvas veikiausiai buvo numuštas Kijevo pajėgoms priklausančia „Buk“ raketa.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad olandų vadovaujamame tyrime buvo „daug, daug keistų dalykų“, įskaitant faktą, kad tam procesui nevadovavo Tarptautinė aviacijos organizacija (ICAO).
„Lėktuvo nuolaužos ir aukų kūnai ilgą laiką nebuvo surinkti, ir tik kai kurios buvo paimtos, o kitos – paliktos, – pridūrė S.Lavrovas. – Nebuvo atsakymų į daugelį klausimų, kuriuos Rusija pateikė tai tyrėjų grupei.“
Atsakys į svarbius klausimus nebadydami į kaltus
Olandijos prokurorai vykdo lygiagretų baudžiamąjį tyrimą, o antradienį paskelbtoje ataskaitoje nebus įvardyti kaltininkai. Tame dokumente dėmesys bus sutelktas į keturias sritis.
Ataskaita nagrinės „sudužimo priežastį“, „skrydžio virš konflikto teritorijų“ problemą, ir mėgins atsakyti, kodėl aukų artimiesiems Olandijoje „teko laukti 2–4 dienas, kol gavo patvirtinimą“, kad jų giminaičiai buvo tame lėktuve.
Dokumente taip pat galbūt bus atsakyta į klausimą, ar paskutinėmis skrydžio akimirkomis bent dalis žmonių žinojo, kad jie netrukus žus, kaip tvirtino kai kurie ekspertai.
Žuvusiųjų artimieji taip pat galės pamatyti lėktuvo nuolaužas, kurių dalis buvo pargabenta iš katastrofos vietos.
Tuo tarpu „Buk“ gamintoja „Almaz-Antej“ pareiškė planuojanti atskleisti „tikrąsias“ MH17 katastrofos priežastis per tuo pačiu metu rengiamą spaudos konferenciją Maskvoje.
Birželį ši valstybinė įmonė paskelbė, kad remdamasi lėktuvo nuolaužų nuotraukomis padarė išvadą, jog laineris tikriausiai buvo numuštas „Buk“ raketa. Tačiau bendrovė argumentavo, kad buvo panaudota to komplekso modifikacija „Buk-M1“, kuri Rusijoje nebegaminama nuo 1999 metų.
Vienas Ukrainos analitikas, kalbėdamasis su AFP, reiškė abejones, ar antradienį paskelbta ataskaita padarys tokį patį poveikį, kokį būtų galėjusi sukelti prieš metus.
„Reikia suprasti, kad geopolitinė padėtis dabar yra truputį kitokia negu buvo 2014 metų liepos 17 dieną“, – sakė Kijeve įsikūrusio Globaliųjų strategijų instituto direktorius Vadymas Karasevas.
Ukrainoje šiuo metu galioja trapios paliaubos, o Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje pasaulio dėmesys nukrypo kitur.
„Ar tarptautinei bendruomenei reikia kitos didžiulės konfrontacijos (su Rusija)? Taigi bus norima sušvelninti padėtį dėl MH17“, – aiškino V.Karasevas.
