Jau ketverius su puse metų tęsiantis konfliktui, kuris
nusinešė per 250 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus
privertė palikti savo namus, Vašingtonas pareiškė pasiųsiantis į
Siriją elitinius JAV komandosus.
Tačiau bus pasiųsta tik „mažiau negu 50“ tų karių, kurie
nedalyvaus kovinėse operacijose, tik patarinės sukilėliams,
kovojantiems su Damasko režimu, sakoma penktadienį paskelbtame
Vašingtono pranešime.
Iki šiol B.Obama, kuris karines intervencijas vertina labai
skeptiškai, oficialiai vengė siųsti JAV karius į tą šalį, kas
sustiprintų kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
Prezidentas pasirinko atakuoti džihadistus iš oro kartu su
tarptautine koalicija, suformuota praeitų metų viduryje.
Faktiškai JAV kariai į Siriją siunčiami jau nebe pirmąjį
kartą.
Komandosai anksčiau ten vykdė slaptas operacijas, mėgindami
išvaduoti įkaitus, o Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai
tiekė ginklus sukilėliams.
Nors naujausias sprendimas žymi staigų posūkį B.Obamos
politikoje, tiek Kongrese dirbantys, tiek Baltuosius rūmus siekiantys
užimti respublikonai lieka nepatenkinti, o kiti apžvalgininkai irgi
išlieka nusiteikę kritiškai.
„Manau, turime prezidentą, kuris tiesiog nežino, ką daro“,
– respublikonų stovyklos prezidento rinkimų kampanijos favoritas
Donaldas Trumpas sakė naujienų televizijai CNN.
Respublikonų senatorius Johnas McCainas,
anksčiau taip pat siekęs prezidento posto, pareiškė: „Deja, šie
riboti veiksmai tėra dar vienas nepakankamas žingsnis“, atliktas
prezidento, kuris „iki šiol neturi jokio realistinės“ ir
„darnios“ strategijos Sirijos atžvilgiu.
J.McCainas, kuris pasisako už JAV karines intervencijas
užsienyje, taip pat kaltino B.Obamą spartinant „Amerikos
patikimumo eroziją“.
Tuo tarpu senatorius Lindsey Grahamas pabrėžė, kad 50 specialiųjų pajėgų narių yra nepakankamos
pajėgos, kad įbaugintų IS.
„Iš tikrųjų (IS) tai vertins kaip dar vieną prezidento
Obamos silpnumo ženklą“, – tvirtino jis.
„Saujelės JAV specialiųjų pajėgų narių pasiuntimas į
Siriją padėties reikšmingai nepakeis“, – sakė buvęs JAV
valstybės departamento specialusis patarėjas pereinamojo proceso
Sirijoje reikalams Fredericas Hofas.
„Tai tėra savotiškas pleistras, nors ir potencialiai
naudingas“, – pridūrė F.Hofas, šiuo metu dirbantis strateginių
idėjų kalvėje „Atlantic Council“.
Vis dėlto Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas
penktadienį tvirtino, kad strategija Sirijoje nepasikeitė.
Tačiau praeitą mėnesį duodamas interviu televizijai CBS
B.Obama sakė, kad „tokioje sparčiai kintančioje ir daug veikėjų
apimančioje padėtyje kaip Sirijoje jokių sidabrinių kulkų
nėra“.
„Mes tikrai nemėginsime įsitraukti į karinę kampaniją
Sirijoje“, – pridūrė 2009 metų Nobelio taikos premijos
laureatas.
2014 metų rugpjūtį per vieną spaudos konferenciją, kuri
vėliau buvo dažnai cituojama, B.Obama sakė dar neturintis
strategijos, kaip įveikti „Islamo valstybė“ Sirijoje. Vėliau
jis dažnai kartodavo, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių į
tą šalį.
2013 metų rugsėjį B.Obama taip pat suglumino sąjungininkus,
ypač Prancūziją ir Persijos įlankos monarchijas, kai atsisakė
planų smogti Sirijai, paaiškėjus, kad įstatymų leidėjai
nepalaikytų tokių veiksmų, nors prezidentas apkaltino Sirijos
lyderį Basharą al Assadą peržengus JAV
nustatytą „raudoną liniją“ ir panaudojus cheminius ginklus.