Lietuva nėra taikinys
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius Valdas Rakutis, paklaustas, kaip reikėjo suprasti prezidentės žodžius, kalbėjo apie solidarumą.
„Tai daugiau solidarumo gestas, bet niekas nėra nuo to apsaugotas. Negali pasakyti, kas čia nutiks, ar ko nenutiks. Bet akivaizdu, kad mes nesame pagrindinė puolimo ašis ir kokių nors Lietuvos veiksmų indėlis islamo pasaulyje nėra labai ženklus. Žinoma, mes buvome Afganistane, bet vietiniai tikrai suprato, kad Lietuva tai darė iš solidarumo, o ne turėdama kokių nors ilgalaikių tikslų.“
V.Rakutis pritarė prezidentė nuomonei, kad terorizmui neegzistuoja jokios sienos. „Juk dažniausiai teroro aktus rengia ne kokie nors atvykėliai iš svetur, bet daugiausia gyvenantys vietoje. Turime labai atidžiai stebėti, kokios radikalios grupės veikia. Turime suprasti, kad šie įvykiai paveiks visą Europą ir vieni jų aspektai bus mums naudingi, o kai kurie ne“, – kalbėjo istorikas.
Europa pamirš Ukrainą?
Pašnekovas akcentavo, kad po šių įvykių Europa ims labiau domėtis savo saugumu. „Iki šiol buvo nuolat mažinamos išlaidos gynybai ir bandyta taupyti įvairiais kitais būdais. Gal dabar bus susigriebta ir nustatytas tam tikras harmoningas balansas. Saugumas turėtų sustiprėti“, – teigė jis.
V.Rakutis taip pat pridūrė, kad tarp negatyvių aspektų yra tai, kad bus sutelktas dėmesys į „Islamo valstybę“, bet bus primiršta tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Bus daug įvairių bandymų vėl siekti draugystės su Rusija, gal net bus siūloma mažinti sankcijas šiai valstybei“, – kalbėjo istorikas.
Jau pasigirdo nuomonių, kad įsileisdama pabėgėlius Europa įsileidžia ir terorizmą. Vertindamas tokią kritiką, pašnekovas kalbėjo atsargiai ir žvelgė į tolimesnę perspektyvą.
„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tokie pamąstymai turi racijos, nes kuo didesnis žmonių skaičius atvyksta iš svetur, tuo didesnė tikimybė, kad tiems žmonėms nepavyks integruotis Europos aplinkoje – jų bus labai daug, jie sudarys atskirą grupę. O tokioje sunkiai įsitvirtinančioje žmonių grupėje, labai tikėtina, kad bus tam tikrų fundamentalizmo idėjų“, – kalbėjo V.Rakutis
Problema ne atvykėliai, bet jų kiekis
Problema, anot pašnekovo, ne tai, kad tie žmonės atvyksta, o tai, kad jų atvyksta vienu metu labai daug.
„Problema yra ne tik pabėgėliai, bet ir tai, kad šiuo metu Europoje yra didelių žmonių grupių, kurios yra nesiintegravusios į Europos gyvenimą.
Vienoms valstybėms šiuos žmones sekasi integruoti geriau, kitoms blogiau. Nereikia skubėti daryti kokių nors radikalių veiksmų, ar priimti daug žmonių vienu metu, nes jiems bus sunku integruotis“, – sakė istorikas ir pridūrė, kad bėdų kelia ne patys atvykėliai, o jų nenoras integruotis.
Pašnekovo teigimu, Nyderlandai jam visuomet buvo pavyzdžiu, kuomet šalis priima daug skirtingų žmonių, bet tuo pačiu išlaiko ir pilietinę visuomenę.
V.Rakutis atvykėlių srautą palygino su upe, kuri tekėdama savo įprasta vaga, kad ir koks bebūtų vandens užterštumas, apsivalo.
„Bet jei įprasta „norma“ viršijama, žūva silpniausi organizmai ir tai sutrikdomas visas ciklas. Toks pavyzdys yra ir iš istorijos. Gyvuojant Romos imperijai žmonės per jos sienas natūraliai judėjo, tačiau, kai ėmė kraustysi ištisos tautos, romėnai prarado kontrolę ir atėjo tamsieji viduramžiai.“
Nors, anot pašnekovo, šiandien laikai kiti, istorija mėgsta kartotis. „Civilizacijų istorijoje jau ne kartą taip būta, kad atsiradus didelei sėkmingai valstybei ar imperijai, ilgainiui jie tampa patrauklūs aplinkiniams gyventojams dėl socialinių garantijų ar gyvenimo kokybės. Tai nėra trumpalaikis procesas, tačiau esama tam tikros kritinės ribos, kurią peržengus situacija ima itin komplikuotis.“
Priminė Rugsėjo 11-ąją
V.Rakutis teigė tikintis, kad Europa su esama situacija susitvarkys, bet jis atkreipė dėmesį, kad Prancūzijos sprendimas bombarduoti Siriją sekmadienio vakarą labai primena Jungtinių Amerikos Valstijų reakciją po Rugsėjo 11-osios įvykių.
„Prancūzija elgiasi pagal JAV scenarijų, net kai kurie vieši pasisakymai yra žodis žodin. Juk žinome, kad iš Afganistano puolimo daug naudos nebuvo, tad tikėtina, kad ir čia bus panašiai. „Islamo valstybė“ tapo per daug pavojinga, tad labai tikėtina, kad ji bus sunaikinta“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad kur kas didesnis pavojus tyko pačioje Europoje, kur daug radikaliai nusiteikusių piliečių.
„Juk pas mus yra nekaltumo prezumpcija, kai žmogus, nepagautas už rankos, nekaltas, bet juk teroristus reikia gaudyti prieš jam ką nors padarant. Europai teks peržiūrėti daug ką savo įstatymuose, nes priešingu atveju ateityje su tokiais įvykiais susidurti teks“, – kalbėjo istorikas.
