Siriškais pasais migrantai apsirūpina tiesiog kioske

Graikijos sostinė Atėnai – svarbus miestas į Europą plūstantiems prieglobsčio prašytojams, kurie nėra nuo pilietinio karo bėgantys sirai. Čia, pasirodo, tiesiog klesti asmens dokumentų klastojimų pramonė, rašo „Lietuvos rytas“. 

Į Europos šiaurę per Graikiją plūsta šimtai tūkstančių žmonių.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Į Europos šiaurę per Graikiją plūsta šimtai tūkstančių žmonių.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Sirams prieglobstį gauti lengviausia, todėl šios šalies pasai masiškai klastojami ir pardavinėjami migrantams iš kitų valstybių.<br>Graikijos policijos nuotr.
Sirams prieglobstį gauti lengviausia, todėl šios šalies pasai masiškai klastojami ir pardavinėjami migrantams iš kitų valstybių.<br>Graikijos policijos nuotr.
Sirams prieglobstį gauti lengviausia, todėl šios šalies pasai masiškai klastojami ir pardavinėjami migrantams iš kitų valstybių.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Sirams prieglobstį gauti lengviausia, todėl šios šalies pasai masiškai klastojami ir pardavinėjami migrantams iš kitų valstybių.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Į Europos šiaurę per Graikiją plūsta šimtai tūkstančių žmonių.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Į Europos šiaurę per Graikiją plūsta šimtai tūkstančių žmonių.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Sirams prieglobstį gauti lengviausia, todėl šios šalies pasai masiškai klastojami ir pardavinėjami migrantams iš kitų valstybių.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Sirams prieglobstį gauti lengviausia, todėl šios šalies pasai masiškai klastojami ir pardavinėjami migrantams iš kitų valstybių.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

„Lietuvos rytas“ ir „Die Zeit“ inf.

Dec 12, 2015, 6:19 PM, atnaujinta Sep 29, 2017, 7:33 PM

Atėnuose gyvenantis ir siriškų pasų klastotojų tinklui priklausantis pakistanietis M. skambučio sulaukė vakarieniaudamas.

„Ar turite pasą?“ – nuskambėjo klausimas.

„Palūkėkite porą dienų“, – ramiai atsakė M.

Kitame ragelio gale santūrumo buvo mažiau: „Kiekgi dar? Kol baigsis sezonas? Juk man liko nedaug laiko – paskui nebus tiek daug skrydžių!“

Pokalbio pabaigoje pakistanietis dar pridūrė, kad ketina iš tokio verslo pasitraukti.

„Elkitės, kaip išeina, bet parūpinkite dar vieną ar du pasus. Juk tai dideli pinigai. Jiems neįmanoma atsispirti“, – atsakė pašnekovas.

Tokių kaip šis pokalbių telefonu Graikijos policijos Organizuoto nusikalstamumo skyrius įrašo daugybę.

Spalio pradžioje šalies sostinėje Atėnuose buvo suimta 12 įtariamųjų iš Pakistano, Egipto, Sirijos ir Irako, kuriems pateikti kaltinimai priklausymu nusikalstamai grupuotei.

Policijos tvirtinimu, Atėnuose jau kuris laikas užmegztas platus tarpininkų tinklas, aprūpinantis suklastotais dokumentais migrantus, iš Graikijos traukiančius į Vakarų Europą.

Tokią veiklą mažiausiai septyni įtariamieji vykdė Atėnuose ir Kose – vienoje Egėjo jūros salų, kurias pastaraisiais mėnesiais pasiekia daug atvykėlių iš Turkijos.

Tiek sirų, tiek žmonių iš kitų, saugesnių, šalių.

Į Vokietiją – be jokių kliūčių

Graikijos dienraštis „Kathimerini“ atliko tyrimą – žurnalistai aiškinosi, kaip veikia suklastotų pasų verslo sistema. Prabėgus kelioms dienoms po teroristinių išpuolių Paryžiuje šio leidinio korespondentai per vertėją susisiekė su vyru, vardu Safwanas.

Į savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą jis įkėlė skelbimą, kad parduoda sirų pasus. Safwanas gyvena Turkijos pasienio mieste Gaziantepe, kurį nuo Rakos, pagrindinės grupuotės „Islamo valstybė“ (IV) tvirtovės, skiria apie 300 kilometrų.

„Kathimerini“ žurnalistai prisistatė galimais pirkėjais iš Stambulo didmiesčio Turkijoje.

„Pasas tikras. Jo pirmoji pusė švari. Nepakeičiau nei pavardės, nei antspaudo. Jei pasą patikrinsite pasienyje, kompiuteryje pamatysite, kad jis tikras“, – tikino Safwanas.

Jo teigimu, su šiuo pasu vienas vyras jau daugelį kartų įvažiavo ir išvažiavo iš Turkijos. Žinoma, yra vienas kabliukas – pasą reikia vėl paversti tarsi nauju. Kaip?

„Mes turime žmonių, kurie tuo užsiima, aš supažindinsiu su jais. Jie atnaujins pasą, o jei jiems pridėsite 100 dolerių, jie dar padarys ir įvažiavimo antspaudą.

Į Europą išvyksite kaip džentelmenai“, – teigė Safwanas.

Tiesa, jis vengė pasakyti, kam pasas priklausė anksčiau, kaip dokumentas apskritai pateko į jo rankas. Bet patikino, kad Vokietiją bus galima pasiekti be jokių kliūčių.

Ir dirba kartu, ir konkuruoja

„Čia susidaręs platus tarpininkų ir pasų klastotojų tinklas, kuris jau peržengė sienas.

Dėl to valstybės privalo būtinai bendradarbiauti, kad užkirstų kelią tokiai veiklai“, – įsitikinęs Zacharias Kesses, advokatas iš Atėnų, kurio paslaugų prireikia tiriant dokumentų klastojimo atvejus.

Kaip liudija daugelio bylų duomenys, Graikijos pareigūnams pasiseka pričiupti ne nusikalstamo verslo vadovus, o tik pėstininkus.

Daugiau nei trejus metus Trikalos miesto kalėjime praleidęs ir į laisvę jau išleistas 30-metis pakistanietis B. teigia, kad dar ir dabar į jį kreipiasi daug žmonių, prašančių suvesti su pasų klastotojais. Bet jis to nedaro.

Tikrosios savo pavardės „Kathimerini“ žurnalistams neatskleidęs pakistanietis, kuris grįžo į ankstesnį darbą nedideliame fabrike, apgailestauja dėl savo kriminalinės praeities.

Su dokumentų klastotojais vyras susipažino, kai į savo butą Atėnuose priėmė gyventi kraštietį – išsilavinusį, Islamabade grafikos dizaino studijas baigusį pakistanietį: „Išsilavinimas jam leido tiksliai, kone tobulai kopijuoti pasus.“

B. sutikdavo vis daugiau dokumentų klastotojų. Kaip paaiškėjo, jie dirbo nedidelėmis grupėmis, o žaliavą importuodavo iš Bulgarijos.

Daugelis šių nusikaltėlių buvo konkurentai, bet daug ką darė kartu. Pasak pakistaniečio, jei kas nors pakrypdavo ne taip, viena grupė išduodavo kitą policijai. Tokių atvejų pasitaikydavo dažnai.

Kaina – iki 800 eurų

Pasų klastotojų grupuotė, spalio mėnesį įkliuvusi į policijos žabangus, taip pat bendradarbiavo su savo konkurentais.

Jau rugpjūčio 24-ąją, kai įtariamieji dar buvo tik stebimi, graikų pasienio policininkai suėmė klastotojų tinklo vadovą Z.H.

Vėliau paaiškėjo, kad viena iš dviejų Atėnų kvartale „Aghios Dimitrios“ įsikūrusių pasų klastojimo dirbtuvių, įregistruotų kaip Q.I. gyvenamoji vieta, priklausė kitam įtariamajam, kuris buvo to paties padirbinėtojų tinklo narys.

Šis klastotojų tinklas ne tik dailina tikrus Europos ir kitų valstybių išduotus pasus, bet ir klastoja dokumentus, kurie jų naujuosius savininkus nurodo kaip sirus ar pakistaniečius.

Be to, migracijos pareigūnus bandoma apgaudinėti suklastotais įvažiavimo ir išvykimo antspaudais.

Viename įrašytame pokalbyje telefonu aiškiai teigiama: „Jei pareigūnai pamatys tuos antspaudus, jiems tikrai kils mažiau įtarimų.“

Klastotojai gamina ir „klonus“. Jie pasinaudoja tokiais duomenimis kaip pavardė, gimimo data ir leidimas gyventi, o juos paima iš tikrų pasų.

Dažnai klastotėms pasitelkiami net pačios nusikalstamos grupuotės narių duomenys.

Nelygu kokybė, pasas kainuoja iki 800 eurų.

Pabėgėliai ir migrantai pasų klastotojui, su kuriuo buvo užmezgę ryšį, savo nuotraukas siųsdavo per „Facebook“ arba per mobiliąją programėlę „Viber“.

Bent jau policijos išsiaiškintais atvejais už kelionės dokumentus ir lėktuvo bilietus būdavo mokama 2,2–3 tūkst. eurų.

Bilietų rezervavimo dokumentai atkeliaudavo iš grožio salono, įsikūrusio Atėnų kvartale Tavre, tuo metu pinigai būdavo atiduodami pasaugoti patikėtiniui kioske ar valiutos keitykloje.

Ten būsimi europiečiai gaudavo kodą, kurį jau pasiekę savo tikslą nusiųsdavo kontrabandininkui, kad pastarasis galėtų atsiimti savo pinigus.

Tarpininkas už savo triūsą gaudavo 100 eurų.

Praėjusių metų birželį sirų pabėgėliai pranešė „Kathimerini“ žurnalistams apie tokią prekybą, vykusią išilgai Acharnono – judrios magistralinės Atėnų centro gatvės.

Tiesa, po kelių policijos operacijų veikla buvo perkelta į kitas miesto vietas.

Gimimo metai – 2088-ieji

Klastotojų gauja, kurią stebėjo Atėnų policijos Organizuoto nusikalstamumo skyrius, pasų gamybos sąnaudas stengėsi išlaikyti kaip galima mažesnes.

Jie bandė pakartotinai naudoti medžiagas ir tokiu būdu sutaupyti pinigų. Dėl to už pasą imdavo ir 1 tūkst. eurų užstatą. Jei klientas neateidavo atsiimti užsakyto dokumento ar kildavo kitų problemų, klastotojai pinigus pasilikdavo.

„Jei naudotume tikrus pasus, susidurtume su problema, kai asmuo neišvyksta ir jo negrąžina. O palikę piniginį užstatą jie taip nedaro“, – pabrėžė vienas klastotojų gaujos narys.

Stengdamiesi padidinti tikimybę, kad jų klientai sėkmingai pasieks Vokietiją, pasų klastotojų tarpininkai pataria migrantams nusiskusti, o tiktai po to fotografuotis.

Jie taip pat padeda būsimiems prieglobsčio prašytojams specialiose parduotuvėse pakeisti aprangos stilių.

Žinoma, šio nusikalstamo verslo narių darbo rezultatai ne visada nepriekaištingi.

Antai graikų pareigūnų liepos 31-ąją pasiklausyto pokalbio metu vienas įtariamųjų kitam sėbrui telefonu prisipažino, kad suklydo.

„Vieną klientą du kartus nusiunčiau į oro uostą, kad pasiimtų savo bilietą. Bet jam bilieto nedavė.

Klientui atėjus antrą kartą, policininkas pasakė: „Jūs dar nesate gimęs. Jūsų pase nurodyti 2088 gimimo metai.“

Pasirodo, klientas prašė pasų klastotojo įrašyti 1988 gimimo metus, bet pastarasis blogai išgirdo, o vėliau nė nesusimąstė, kad apsirinka visu šimtmečiu.

Rugsėjo pradžioje pasų klastotojai išplėtė savo veiklą Koso saloje. Policijos duomenimis, jie čia mažiausiai vienuolika dienų ieškojo pabėgėlių ir migrantų, kurių neįregistravo vietos valdžios organai.

Nusikaltėliai aprūpino migrantus suklastotais policijos dokumentais ir prieglobsčio prašymais – kitaip tariant, leidimais keltu iš Koso salos plaukti į žemyninę Graikijos dalį.

Panašia padirbtų dokumentų prekyba Lesbo saloje užsiėmė kita nusikaltėlių grupė. Tiesa, ją neseniai išardė Graikijos slaptosios tarnybos, kurioms padėjo ir antiteroristinis dalinys.

Aišku, ne tik dokumentų klastotojų veikla Graikijos Koso ir Lesbo salose padėjo pareigūnams išsiaiškinti jų metodus.

Leidimas gyventi iš Kinijos

Dar gegužę Atėnų oro uosto policija perėmė du paketus iš Kinijos, kurie buvo adresuoti vienam kiosko savininkui. Šiuose siuntiniuose buvo aptikti 4 tūkstančiai suklastotų leidimų gyventi.

Šie leidimai, išspausdinti ant savaime prisiklijuojančio popieriaus, kad juos būtų galima lengvai įkelti į pasą, tobulai atitiko oficialius dokumentus, kuriuos išduoda Graikijos institucijos.

Ekspertų nuomone, vieno tokio padirbto dokumento vertė – 600 eurų.

Paketų išnešiotoju apsimetęs policininkas siuntinius pristatė pagal adresą – į kioską.

Netrukus buvo suimti trys asmenys. Paaiškėjo, kad kiosko savininkui 41-erių pakistaniečiui U.M. jo darbo vieta buvo tik priedanga.

Vyras iš tikrųjų prekiaudavo padirbtais dokumentais.

Policija apieškojo netoliese esantį jo butą ir ten aptiko suklastotų pasų dirbtuvę.

Pakistanietis U.M. jau beveik 20 metų gyvena Graikijoje, o pastaraisiais metais keliaudavo tarp Atėnų ir Švedijos miesto Malmės, kur taip pat turėjo verslą.

Praeityje jis Graikijos teismuose dažnokai vertėjaudavo savo tautiečiams.

Jau suimtas dėl jam siųstų paketų iš Kinijos U.M. aiškino, kad tai viso labo nesusipratimas. Teismo protokole įrašyti tokie jo žodžiai: „Esu kraštiečių sąmokslo auka, nes bendradarbiavau su pareigūnais.“

Pakistanietis teigė, kad nuo 2005 metų dirbo policijos informatoriumi ir pareigūnams pranešė apie mažiausiai du pasų klastotojus. Su tokia pat aplinkybe esą susiję ir paketai iš Kinijos.

„Paketus pasiuntė ten, Kinijoje, gyvenantis mano tautietis. Jis norėjo man atkeršyti, nes įdaviau jį policijai“, – teisme tvirtino U.M.

Bet teisėjo pakistanietis neįtikino. Jis nuteistas septynerius metus kalėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.