Rusiškas atsitraukimas: į Siriją siunčia daugiau nei susigrąžina

Kai Vladimiras Putinas pranešė apie Rusijos karinių pajėgų atitraukimą iš Sirijos, spėliota, kad ledlaužis „Jauza“ parplauks į savo bazę Arkties vandenyno uoste.

Tačiau praėjus trims dienoms nuo V.Putino pareiškimo, viena svarbiausių Rusijos jūrų laivyno pažibų paliko Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje ir pasuko į Tartusą – Rusijos karinės bazės kontroliuojamą uostą Sirijoje.

Neaišku, koks krovinys buvo gabenamas šio laivo triume, bet jis buvo tikrai sunkus: vaterlinija buvo vos matoma.

Ledlaužio „Jauza“ ir kitų Rusijos laivų judėjimas per pastarąsias dvi savaites nuo V.Putino paskelbto atsitraukimo rodo, kad Maskva į Siriją pumpuoja daugiau išteklių negu išsiunčia namo, skelbia „Reuters“ žurnalistų atliktas tyrimas.

Tiesa, kol kas neaišku nei tai, ką Rusija gabena laivais į Siriją, nei tai, kiek įrangos yra parskraidinama atgal į Rusiją milžiniškais krovininiais lėktuvais.

Tačiau vien jų judėjimo trajektorijos rodo, kad Kremlius ir toliau rimtai dirba, kad išlaikytų savo karinę infrastruktūrą Sirijoje, o – jeigu staiga prireiktų – galėtų ir vėl pasirodyti fronte.

V.Putinas kol kas neišsidavė, kas galėtų paskatinti jo pajėgas sugrįžti į Siriją, tačiau bet kokia grėsmė Rusijos karinėms bazėms arba ženklas, kad Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui gresia pavojus, galėtų iššaukti ugningą atsaką.

Rusija Sirijoj valdo Hmeimimo karinę oro bazę Latakijos provincijoje ir karinį uostą Tartuse. Be to, V.Putinas yra pažymėjęs, kad Rusija siekia išlaikyti abi šias struktūras, todėl jas abi reikia apsaugoti.

„Kadangi didžioji pajėgų dalis faktiškai lieka čia, nėra priežasties sumažinti laivų kursavimo. Ištekliai Sirijos armijai taip pat turi būti atvežami“, – pabrėžė Maskvoje įsikūrusio karinių tyrimų centro CAST vyresnysis ekspertas Michailas Barabanovas.

Maskva neatskleidžia savo karinių pajėgų dydžio Sirijoje. Nežinoma ir tai, kiek technikos ir dalinių buvo atitraukta kovo mėnesį.

Tačiau „Reuters“ skaičiuoja, kad iš maždaug 36 karinių lėktuvų, kurie buvo dislokuoti Sirijoje, namo parskrido apie pusę.

Be to, remdamiesi laivininkystės duomenimis, oficialiai pateikiama informacija, jūrų saugumo šaltinių patarimais ir tinklaraštininkų užfiksuotomis Bosforo sąsiaurį praplaukiančių laivų nuotraukomis, turėjai daro išvada: „Sirijos ekspresas“ kol kas tikrai nesustojo kursuoti.

Tų pačių duomenų analizė rodo ir tai, kad Rusija galimai netgi sustiprino savo karinį laivyną Viduržemio jūroje ir dabar turi daugiau karo laivų prie Sirijos krantų nei V.Putino deklaracijos metu kovo 14 dieną.

Karinių laivų užduotis – apsaugoti krovininius laivus. Tačiau jų buvimas Maskvai suteikia galimybę šaudyti raketomis iš jūros.

Skaičiuojama, kad Rusija šiuo metu Viduržemio jūroje yra dislokavusi daugiau nei dešimtį laivų, tarp jų ir karo laivą „Zelenij Dol“ („Žalias slėnis“), galintį paleisti kruizines raketas „Kalibr“, skrendančias 3 metrų taiklumu.

Regis, kad tokią galią Maskva norės išlaikyti ir toliau.

„Rusija neturi per daug laivų, kuriuos galima laikyti Viduržemio jūroje. Šių pajėgų vaidmuo yra užtikrinti „Sirijos ekspreso“ judėjimą ir parodyti tai Vakarams ir, vėliau, Turkijai“, – svarstė M.Barabanovas.

Nuo to laiko, kai Maskva paskelbė atitraukianti pajėgas iš Sirijos, Rusija į Viduržemio jūrą nusiuntė ir du laivus, kurie dažniausiai yra naudojami karių arba technikos transportavimui – „Cezarį Kunikovą“ ir „Saratovą“.

Pastarasis praėjusį ketvirtadienį kirto Bosforo sąsiaurį link Sirijos. Jis atrodė kur kas labiau pakrautas nei tada, kai kovo 14 dieną plaukė į kitą pusę – link Rusijos.

Tuo pačiu metu kiti du karo laivai – „Aleksandras Otrakovskis“ ir „Minskas“ – buvo užfiksuoti Turkijos tinklaraštininkų Rusijos kryptimi kertantys Bosforo sąsiaurį. Jie atrodė pastebimai lengvesni negu prieš tai, kai plaukė Sirijos link.

Tačiau neaišku, ką – karius ar įrangą – plukdė šie laivai.