Kalnų Karabache kariai žūsta dešimtimis, kliuvo ir Iranui

„Su Azerbaidžanu pasiektas susitarimas nutraukti ugnį“, – tarptautinės bendruomenės nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos gynybos ministerijos atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Duotas įsakymas liautis šaudyti“, – pridūrė jis.

Nuo mūšių palei sąlyčio su Azerbaidžanu liniją pradžios Kalnų Karabacho nuostoliai yra tokie: 20 žmonių žuvo, 26 dingo be žinios, 72 sužeisti. Tai antradienį pranešė Armėnijos gynybos ministerija, remdamasi Kalnų Karabacho armijos atstovu pulkininku Viktoru Arstamianu.

Pasak jo, vienas iš žuvusiųjų – vaikas, trys – civiliai. Kalnų Karabacho armija neteko septynių tankų.

Pulkininkas teigė, kad pastarosiomis dienomis nukauta 300 Azerbaidžano kareivių, sunaikinta 18 tankų, du sraigtasparniai, šešios bepilotės skraidyklės.

„Kai kuriose vietose priešininkui pavyko pasistūmėti 200-300 metrų į Kalnų Karabacho armijos pozicijų gilumą“, – pripažino V. Arstamianas.

O kaip pranešė Azerbaidžano gynybos ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Interfax“. Pastarąją parą buvo nukauta 70 armėnų kariškių, sunaikinta apie 20 karinės technikos vienetų.

Azerbaidžano gynybos ministerija paskelbė, kad per pastarąsias dvi dienas žuvo 16 jos karių. Naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais pareiškimais, nurodė, kad per susirėmimus, vykstančius nuo penktadienio vakaro tame Kaukazo regione, jau žuvo bent 64 žmonės.

Palietė Iraną

Vienas armėnų pajėgų, įsitraukusių į susirėmimus su Azerbaidžano kariuomene dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, nukrito kaimyninio Irano teritorijoje, bet žmonės per tą incidentą nenukentėjo, antradienį pranešė iraniečių naujienų agentūra „Fars“.

„Vykstant susirėmimams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, vienas sviedinys nukrito sode prie namo Kodos-Afarino regione, padarydamas žalos, bet nesužeisdamas žmonių“, – „Fars“ citavo Irano Vakarų Azerbaidžano regiono gubernatoriaus pavaduotoją Saidą Shabestari, kalbėjusį apie pirmadienį įvykusį incidentą.

„Tas sviedinys buvo iššautas armėnų pajėgų“, – pridūrė jis Iranas šiaurėje ribojasi su Armėnija ir Azerbaidžanu, kurių pajėgos įsitraukė į pražūtingus susirėmimus Kalnų Karabache, tapusius didžiausiu smurto protrūkiu tame regione per kelis dešimtmečius.

Irano žiniasklaida paskelbė, kad trys kiti sviediniai nukrito šalies teritorijoje šeštadienį, bet kol kas jokių pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo. Teheranas ragino Armėniją ir Azerbaidžaną elgtis santūriai, kai kautynės suintensyvėjo.

Teheranas palaiko santykius tiek su Azerbaidžanu, kuriame gyventojų daugumą taip pat sudaro šiitai, tiek su Armėnija. Irane gyvena daugiau negu 10 mln. azeriškai kalbančių gyventojų, taip pat beveik 10 tūkst. krikščionių armėnų.

Padėtis Kalnų Karabacho konflikto zonoje smarkiai susikomplikavo naktį į balandžio 2-ąją. Prasidėjo mūšiai, per kuriuos naudojama aviacija ir artilerija. Šalys kaltina viena kitą pažeidus paliaubas palei sąlyčio liniją.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties.

1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho konflikto taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.