Savaitgalį per įnirtingus mūšius Kalnų Karabache mažiausiai 33 žmonės žuvo, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeisti. Tokių susirėmimų regione nebuvo nuo 1994 metų.
Tiesa, šie duomenys kol kas oficialiai nepatvirtinti. Miglota informacija nestebina, nes Armėnija su Azerbaidžanu nesutaria ir dėl to, kas šeštadienį pradėjo karinius veiksmus.
Azerbaidžanas teigė, kad ugnį paleido Armėnijos ginkluotosios pajėgos. O Armėnija paskelbė apie Azerbaidžano puolimą.
Klaidinantys pranešimai
Armėnijos remiamų Kalnų Karabacho sukilėlių atstovas Davidas Babajanas šeštadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgų paleistas ginklas pražudė maždaug 12 metų berniuką ir sužeidė dar du vaikus.
O Azerbaidžano kariškiai apkaltino Armėnijos pajėgas nukovus 12 karių ir numušus sraigtasparnį.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas tvirtina, jog nustatyti, kuri pusė pirmoji paleido šūvius, gali būti labai nelengva.
„Tai galėjo būti provokacija, kurios laukusios Azerbaidžano pajėgos atsakė jau agresyviai.
Tai galėtų patvirtinti ir anksčiau paskelbtas noras imtis karinių veiksmų“, – pažymėjo politologas.
Kitas galimas įvykių paaiškinimas, kurį pateikia profesorius T.Janeliūnas, yra toks: armėnai nesusivaldė atsakydami į Azerbaidžano veiksmus, kurie nebuvo užfiksuoti.
Mat įvairių susišaudymų, ypač snaiperių vykdomų, čia būna gana dažnai. Tad ir ši situacija galėjo išsirutulioti iš nedidelio susirėmimo.
Paliaubomis dar nekvepia
Tiesa, Baku paklūstančiai kariuomenei pavyko atkovoti keletą strategiškai svarbių Kalnų Karabacho teritorijų, o Azerbaidžano kariai nesiruošia pasiduoti.
„Jei armėnų provokacijos bus tęsiamos, pradėsime didelio masto operaciją palei visą fronto liniją, naudodami visų rūšių ginkluotę“, – vakar pagrasino Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Vagifas Dargachly.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas taip pat gyrėsi sukilėliais, kurie pasistūmėjo įvairiuose fronto ruožuose. Baku šiuos pranešimus atmetė.
Sekmadienį Azerbaidžanas pareiškė nusprendęs vienašališkai nutraukti kovos veiksmus ir pažadėjo sustiprinti kelias strategines pozicijas, kurias šalies kariai esą užėmė armėnų kontroliuojamoje teritorijoje.
Bet Armėnijos remiamų sukilėlių vadai ir toliau skelbė apie nesibaigiančias atakas.
Pirmadienį jie pranešė, kad Azerbaidžanas net sustiprino savo puolimą naudodamas minosvaidžius, salvines raketų ugnies sistemas ir tankus.
Laike įšalęs konfliktas
Krikščioniškos Armėnijos ir daugiausia musulmonų gyvenamo Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai ši autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties.
Kilusį karinį konfliktą sustabdė 1994 metais paskelbtos paliaubos ir sukurta demilitarizuotoji zona.
Bet prie jos iš abiejų pusių įsitvirtinusios Armėnijos ir Azerbaidžano karinės pajėgos dažnai įsiveldavo į susirėmimus.
O per daug metų vykstančias derybas pažangos beveik nebuvo pasiekta.
Dabar vilties dar yra, nes Kalnų Karabacho armėnai teigia norintys tartis dėl paliaubų, bet tik tokiu atveju, jeigu Azerbaidžanas pasitrauks iš vėl užimtų teritorijų.
„Matome ženklų, kad politiniai lyderiai nori stabdyti šį konfliktą ar bent jau apie tai skelbia viešai, – teigė T.Janeliūnas. – Tai yra geras ženklas, bet ar tai pavyks padaryti, parodys artimiausios dienos.“
