Nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos valdžios atstovai Azerbaidžano kaltinimus pavadino dezinformacija ir situaciją palei sieną įvardijo kaip ramią, nepaisant apsikeitimų ugnimi.
„Dienos metu Armėnijos ginkluotosios pajėgos 115 kartų pažeidė nešaudymo režimą susidūrimo zonoje“, – sakė Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Vagifas Dyargahly „Ria Novosti“.
Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė, kad jos
pajėgos „griežtai laikosi paliaubų sutarties“, sudarytos
antradienį Azerbaidžano ir Armėnijos kariuomenės vadų per
susitikimą Maskvoje.
Šios trapios paliaubos buvo paskelbtos po to, kai bent 75
žmonės žuvo nuo penktadienio, dramatiškai paaštrėjus
rusenančiam konfliktui dėl Azerbaidžanui formaliai priklausančios
teritorijos, kurioje kontrolę perėmė armėnų separatistai per
karą 10-o dešimtmečio pradžioje.
Ginčijasi dėl teritorijų
Azerbaidžano armija paskelbė užėmusi kelias strategiškai
svarbias vietoves armėnų kontroliuojamoje teritorijoje, faktiškai
pirmąkart perstumdama fronto liniją nuo 1994 metų, kai karas buvo
užbaigtas netvirtomis paliaubomis.
„Azerbaidžano kariai šiuo metu įtvirtina išvaduotas
teritorijas“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Tuo tarpu Jerevanas tvirtina, kad azerbaidžaniečiai buvo
išstumti iš visų pozicijų, kurias jie buvo užėmę ginčijamoje
teritorijoje.
„Nors kai kurios armėnų pozicijos buvo vienu metu užimtos
azerų, dabar jos visos sugrąžintos Karabacho kontrolei“, –
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas
antradienį sakė naujienų agentūrai AFP.
Vienas AFP fotografas, esantis Matagizo kaime Kalnų Karabache,
už maždaug 10 km nuo fronto linijos, patvirtino, kad „naktis buvo
rami, be šaudymo“.
Baku pranešė, kad per pastaruosius susirėmimus žuvo 31
Azerbaidžano karys ir keturi civiliai, o Karabacho separatistų
administracija paskelbė apie 35 savo karių ir penkių civilių
žūtį.
Patys nori nuspręsti savo likimą
Tarptautinė bendruomenė
turi pripažinti ginčytino Kalnų Karabacho regiono teisę
apsispręsti dėl savo ateities, trečiadienį pareiškė Armėnijos
prezidentas Seržas Sarkisianas po keturias dienas trukusių
įnirtingų susirėmimų.
„Jie nori patys nuspręsti savo likimą ir savo ateitį“, –
sakė S.Sarkisianas, kalbėdamas apie regiono gyventojus po susitikimo
su Vokietijos kanclere Angela Merkel Berlyne.
„Iš tarptautinės bendruomenės jie tikisi tik vieno dalyko –
konkrečiai šios teisės pripažinimo“, – pridūrė jis.


