Nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos valdžios atstovai Azerbaidžano kaltinimus pavadino dezinformacija ir situaciją palei sieną įvardijo kaip ramią, nepaisant apsikeitimų ugnimi.
„Dienos metu Armėnijos ginkluotosios pajėgos 115 kartų pažeidė nešaudymo režimą susidūrimo zonoje“, – sakė Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Vagifas Dyargahly „Ria Novosti“.
Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė, kad jos pajėgos „griežtai laikosi paliaubų sutarties“, sudarytos antradienį Azerbaidžano ir Armėnijos kariuomenės vadų per susitikimą Maskvoje.
Šios trapios paliaubos buvo paskelbtos po to, kai bent 75 žmonės žuvo nuo penktadienio, dramatiškai paaštrėjus rusenančiam konfliktui dėl Azerbaidžanui formaliai priklausančios teritorijos, kurioje kontrolę perėmė armėnų separatistai per karą 10-o dešimtmečio pradžioje.
Ginčijasi dėl teritorijų
Azerbaidžano armija paskelbė užėmusi kelias strategiškai svarbias vietoves armėnų kontroliuojamoje teritorijoje, faktiškai pirmąkart perstumdama fronto liniją nuo 1994 metų, kai karas buvo užbaigtas netvirtomis paliaubomis.
„Azerbaidžano kariai šiuo metu įtvirtina išvaduotas teritorijas“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime.
Tuo tarpu Jerevanas tvirtina, kad azerbaidžaniečiai buvo išstumti iš visų pozicijų, kurias jie buvo užėmę ginčijamoje teritorijoje.
„Nors kai kurios armėnų pozicijos buvo vienu metu užimtos azerų, dabar jos visos sugrąžintos Karabacho kontrolei“, – Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas antradienį sakė naujienų agentūrai AFP.
Vienas AFP fotografas, esantis Matagizo kaime Kalnų Karabache, už maždaug 10 km nuo fronto linijos, patvirtino, kad „naktis buvo rami, be šaudymo“.
Baku pranešė, kad per pastaruosius susirėmimus žuvo 31 Azerbaidžano karys ir keturi civiliai, o Karabacho separatistų administracija paskelbė apie 35 savo karių ir penkių civilių žūtį.
Patys nori nuspręsti savo likimą
Tarptautinė bendruomenė turi pripažinti ginčytino Kalnų Karabacho regiono teisę apsispręsti dėl savo ateities, trečiadienį pareiškė Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas po keturias dienas trukusių įnirtingų susirėmimų.
„Jie nori patys nuspręsti savo likimą ir savo ateitį“, – sakė S.Sarkisianas, kalbėdamas apie regiono gyventojus po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel Berlyne.
„Iš tarptautinės bendruomenės jie tikisi tik vieno dalyko – konkrečiai šios teisės pripažinimo“, – pridūrė jis.
