Suomijos žiniasklaidos grupė „Lannen Media“ penktadienį nurodė, kad JAV planuoja į Estija pasiųsti 9 tūkst. karių ir 500 tankų. Tačiau prie JAV ambasados Taline veikiančio Gynybos bendradarbiavimo biuro atstovas leitenantas pulkininkas Williamas McNicolas vėliau penktadienį sakė Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR, kad Vašingtonas ketina papildomai dislokuoti Estijoje tik 10 tankų ir 120 karių.
„Tankų skyrių paprastai sudaro 100–120 karių, 10 tankų „M1 Abrams“, keturios (ratinės) kovos mašinos „Bradley“ ir šarvuotosios palaikymo mašinos“, – aiškino W.McNicolas.
Pasak kariškio, vėliau bus atsiųsti kiti pagalbiniai daliniai.
„Jie bus išdėstyti Baltijos šalyse kur tik reikės, pagal dabartinę devynių mėnesių karių rotaciją“, – pridūrė jis.
W.McNicolas taip pat sakė, kad per liepą Varšuvoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bus nutarta, kokius kontingentus Rytų Europoje dislokuos kitos Aljanso narės.
Praeitą mėnesį Pentagonas paskelbė, kad JAV pasiųs į Rytų Europą papildomą šarvuotąją brigadą (apie 4 tūkst. karių), kad sustiprintų šio NATO sparno gynybą, padidėjus įtampai dėl konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje. Dar apie 500 kovos mašinų, iš jų apie 100 tankų, bus papildomai dislokuoti Vakarų Europoje.
„Jungtinės Valstijos ketina grąžinti į Europą vieną šarvuotąją brigadą ir įrangą vienai brigadai, kad papildytų dvi brigadas, jau laikomas Europoje“, – sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Peeteris Tali.
Bendrovė „Estipa Estonia“ pastatys kareivines ir pagalbinius pastatus naujam karių kontingentui ir technikai laikyti, o Jungtinės Valstijos ketina skirti 8–12 mln. dolerių Tapos karinės bazės modernizacijai Estijos šiaurėje.
Komentuodamas šiuos JAV planus, Estijos atsargos pulkininkas leitenantas Leo Kunnas penktadienio vakarą sake ERR, kad sprendimas nuo ateinančių metų atsiųsti 10 papildomų tankų ir 120 karių nėra pakankamas užtikrinti šalies saugumui.
„To iš tikrųjų nepakanka. Siekiant atsverti didėjančią Rusijos karinę galią Vakarų karinėje apygardoje, reikėtų dislokuoti po vieną sausumos pajėgų brigadą kiekvienoje Baltijos šalyje“, – sakė jis.
„Tai reikštų 4–4,5 tūkst. karių. Galbūt (pakaktų) 3 tūkst. karių, jeigu tai šarvuotoji brigada. Dar tris brigadas reikėtų pasiųsti į Lenkiją, o vieną – į Rumuniją“, – pridūrė L.Kunnas.
Tačiau kariškis pažymėjo, kad visoms Baltijos šalims taip pat būtina stiprinti nacionalinę gynybą.
