Suomijos žiniasklaidos grupė „Lannen Media“ penktadienį
nurodė, kad JAV planuoja į Estija pasiųsti 9 tūkst. karių ir 500
tankų. Tačiau prie JAV ambasados Taline veikiančio Gynybos
bendradarbiavimo biuro atstovas leitenantas pulkininkas Williamas
McNicolas vėliau penktadienį sakė Estijos
nacionaliniam transliuotojui ERR, kad Vašingtonas ketina papildomai
dislokuoti Estijoje tik 10 tankų ir 120 karių.
„Tankų skyrių paprastai sudaro 100–120 karių, 10 tankų
„M1 Abrams“, keturios (ratinės) kovos mašinos „Bradley“ ir
šarvuotosios palaikymo mašinos“, – aiškino W.McNicolas.
Pasak kariškio, vėliau bus atsiųsti kiti pagalbiniai daliniai.
„Jie bus išdėstyti Baltijos šalyse kur tik reikės, pagal
dabartinę devynių mėnesių karių rotaciją“, – pridūrė jis.
W.McNicolas taip pat sakė, kad per liepą Varšuvoje vyksiantį
NATO viršūnių susitikimą bus nutarta, kokius kontingentus Rytų
Europoje dislokuos kitos Aljanso narės.
Praeitą mėnesį Pentagonas paskelbė, kad JAV pasiųs į Rytų
Europą papildomą šarvuotąją brigadą (apie 4 tūkst. karių), kad
sustiprintų šio NATO sparno gynybą, padidėjus įtampai dėl
konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje. Dar apie 500 kovos mašinų, iš jų
apie 100 tankų, bus papildomai dislokuoti Vakarų Europoje.
„Jungtinės Valstijos ketina grąžinti į Europą vieną
šarvuotąją brigadą ir įrangą vienai brigadai, kad papildytų dvi
brigadas, jau laikomas Europoje“, – sakė Estijos gynybos
ministerijos atstovas Peeteris Tali.
Bendrovė „Estipa Estonia“ pastatys kareivines ir pagalbinius
pastatus naujam karių kontingentui ir technikai laikyti, o Jungtinės
Valstijos ketina skirti 8–12 mln. dolerių Tapos karinės bazės
modernizacijai Estijos šiaurėje.
Komentuodamas šiuos JAV planus, Estijos atsargos pulkininkas
leitenantas Leo Kunnas penktadienio vakarą sake ERR, kad
sprendimas nuo ateinančių metų atsiųsti 10 papildomų tankų ir
120 karių nėra pakankamas užtikrinti šalies saugumui.
„To iš tikrųjų nepakanka. Siekiant atsverti didėjančią
Rusijos karinę galią Vakarų karinėje apygardoje, reikėtų
dislokuoti po vieną sausumos pajėgų brigadą kiekvienoje Baltijos
šalyje“, – sakė jis.
„Tai reikštų 4–4,5 tūkst. karių. Galbūt (pakaktų) 3
tūkst. karių, jeigu tai šarvuotoji brigada. Dar tris brigadas
reikėtų pasiųsti į Lenkiją, o vieną – į Rumuniją“, –
pridūrė L.Kunnas.
Tačiau kariškis pažymėjo, kad visoms Baltijos šalims taip pat
būtina stiprinti nacionalinę gynybą.