„Prireikus jiems bus smogta, bet dabar tai būtų netikslinga.
Mūsų ginkluotė gali juos pasiekti. Mes turime priemonių, kurios
pasiektų taikinius, esančius už 120 kilometrų, ir jei reikės, mes
jas panaudosime. Mes galime smogti Azerbaidžano strateginiams ir
kariniams objektams, taip pat ir oro uostams“, – teigė jis.
Pasak L.Mnacakaniano, palei Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano
sąlyčio liniją dabar telkiami azerbaidžaniečių kariškiai, bet jų
judėjimą Stepanakertas kontroliuoja.
Ministras taip pat patikslino, kad pagrindiniai galimų smūgių
taikiniai pirmiausia būtų Azerbaidžano kariniai objektai, o ne
naftos gręžiniai. Jis pareiškė, jog Kalnų Karabacho konfliktas
turėtų būti sureguliuotas taikiomis priemonėmis, bet karinis
sprendimas irgi įmanomas.
Anksčiau Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad
praėjusią parą Armėnijos ginkluotosios pajėgos 127 kartus pažeidė
paliaubas įvairiuose ruožuose.
Padėtis Kalnų Karabacho konflikto zonoje smarkiai susikomplikavo
naktį į balandžio 2-ąją. Vyko mūšiai, per kuriuos buvo naudojama
aviacija ir artilerija. Šalys vis kaltina viena kitą pažeidinėjant
paliaubas palei sąlyčio liniją.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho
prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis,
kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš
Azerbaidžano SSR sudėties.
1991 metų rugsėjį autonomijos
administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama
Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui,
Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho konflikto
taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.