Šį sprendimą dar turi oficialiai patvirtinti JAV Senatas ir
kitų Aljanso valstybių parlamentai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad tai
yra šios buvusios Jugoslavijos respublikos istorijos „naujo saugumo
skyriaus pradžia“.
Juodkalnijos premjeras Milo Džiukanovičius dalyvavo priėmimo protokolo pasirašymo
ceremonijoje NATO būstinėje Briuselyje. Jis sakė, kad jo šalis,
kurią prieš 16 metų bombardavo NATO karo lėktuvai, stovės
„petys į petį“ su kitomis JAV vadovaujamo aljanso narėmis.
„Galite visada mumis kliautis“, – sakė M.Džiukanovičius.
Rusija kaltino NATO mėginimu apsupti ją ir jai draugiškas
šalis, kaip Serbija, ir pažadėjo padaryti visa, kas būtina, kad
apgintų savo nacionalinį saugumą ir interesus.
Rusijos parlamentaras Sergejus Železniakas yra sakęs, kad jo
šalis turės keisti savo santykius su Juodkalnija, kuri istoriškai
buvo artima Rusijai, jeigu ši Balkanų valstybė prisijungs prie NATO
be nacionalinio referendumo.
„Mes turėtume keisti savo politiką šios draugiškos šalies
atžvilgiu, – sakė S.Železniakas. – Jeigu čia atsirastų NATO
karinė infrastruktūra, mes turėtume reaguoti apribodami savo
kontaktus ekonomikos ir kitose sferose.“
Kiti Rusijos pareigūnai yra sakę, kad Rusija gali uždrausti kai
kurių prekių importą iš Juodkalnijos ir įvesti kitas prekybos
sankcijas.
Kvietimo Juodkalnijai pasirašymo ceremonija NATO būstinėje
sutapo su NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžia, ir
valstybės sekretorius Johnas Kerry pasirašė
dokumentą JAV vardu.
1949 metais NATO, kaip apsaugą nuo Sovietų Sąjungos, įkūrė
12 Vakarų valstybių, o paskui Aljansas priėmė daugumą buvusių
Kremliaus sąjungininkių iš komunistinio Rytų bloko. Praėjusį
kartą NATO naujas nares priėmė 2009 metais, kai įstojo Albanija ir
Kroatija.
Žurnalistų paklaustas, kiek laiko reikės Juodkalnijai, kad ji
taptų visaverte nare, J.Stoltenbergas atsakė negalintis prognozuoti,
kaip greitai veiks NATO šalių parlamentai, bet nurodė, kad per
praėjusį plėtros ratą priėmimo protokolų ratifikavimas užtruko
maždaug metus.
„Tikiuosi, kad greit pamatysime prie NATO būstinės
plevėsuojančias 29 sąjungininkių vėliavas“, – sakė
J.Stoltenbergas ir pridūrė, kad kol ratifikavimo procesas baigsis,
Juodkalnijai bus garantuota stebėtojo „vieta prie stalo“.
Juodkalnija bus tarp mažiausių NATO narių; jos ginkluotąsias
pajėgas sudaro tik 2 tūkst. karių. Tačiau J.Stoltenbergas sakė,
kad kaip Aljanso partnerė ji jau prisidėjo prie NATO vadovaujamų
misijų Kosove ir Afganistane ir kad ketvirtadienį pasirašytas
dokumentas „dar kartą parodo, kad NATO durys lieka atviros“
tokioms šalims kaip Gruzija, Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina,
kurios taip pat siekia vieną dieną tapti narėmis.
„Juodkalnija yra signalas, kad Aljansas neatsisako plėtros
proceso ir kad Rusija negali vetuoti šalies kandidatės
prisijungimo“, – sakė Bruno Lete iš Briuselyje
įsikūrusio strateginių studijų centro „German Marshall Fund“.
Tačiau kitas NATO ekspertas sakė, kad Aljansui atverti duris
Juodkalnijai vargu ar yra „drąsus iššūkis Rusijai“. Pasak
Jorge Benitezo iš Vašingtone įsikūrusio
„Atlantic Council“, ir NATO, ir Kremlius išpučia šio dalyko
reikšmę.
„Juodkalnija prisijungia prie NATO todėl, kad yra pakankamai
maža ir pakankamai toli nuo Rusijos sienų, kad tai būtų palyginti
saugus sprendimas NATO vyriausybėms“, – sakė jis.