JAV pasiuntė perspėjimą Pekinui dėl statybų Pietų Kinijos jūroje

Kalbėdamas per viršūnių susitikimą Singapūre A.Carteris sakė, kad Pekinui gresia pasistatyti „Didžiąją saviizoliacijos sieną“, jeigu tęs karinę plėtrą ginčijamuose vandenyse, tačiau taip pat siūlė stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, kad būtų sumažinta nepageidaujamų incidentų grėsmė.

„Tikiuosi, kad tos plėtros nebebus, nes veiksmų imtųsi tiek Jungtinės Valstijos, tiek kitos to regiono šalys, ir pasekmė būtų ne tik padidėjusi į tampa, bet ir Kinijos izoliacija“, – sakė A.Carteris, kai per forumą, kuriame dalyvavo ir aukšto rango Kinijos kariuomenės pareigūnai, buvo paklaustas apie padėtį Skarboro seklumose.

Honkongo dienraštis „South China Morning Post“ pranešė, kad Kinija planuoja įkurti savo karinį postą tose salelėse, esančiose už 230 km nuo Filipinų pakrantės. Manila teigia, kad ta teritorija patenka į jos išskirtinę ekonominę zoną.

Pekinas beveik visą strategiškai itin svarbią Pietų Kinijos jūrą laiko savo teritorija, kurioje augina dirbtines salas ir net stato aerodromus ginčijamuose rifuose.

Manila tvirtina, kad Kinija faktiškai perėmė Skarboro seklumų kontrolę 2012 metais: po du mėnesius trukusios priešpriešos su Filipinų karinėmis jūrų pajėgomis ten buvo pasiųsti Pekino patruliniai laivai, neleidžiantys filipiniečiams žvejoti aplinkiniuose vandenyse.

„South China Morning Post“ citavo Kinijos kariuomenei artimus šaltinius, kurie sakė, kad pastatęs karinį postą Pekinas užsitikrintų „dar geresnę“ oro erdvės kontrolę virš Pietų Kinijos jūros, o tai rodo, kad kinai galbūt planuoja įrengti ten aerodromą.

„Didžioji saviizoliacijos siena“

Šie statybų planai tikriausiai bus paspartinti artėjant Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje nutarties skelbimui byloje, kurią Filipinai iškėlė Kinijai. Pekinas nedalyvavo šio teismo posėdžiuose ir sakė nepripažinsiantis bet kokios jo nutarties.

Iš anksto parengtoje kalboje A.Carteris sakė, kad būsima teismo nutartimi yra „galimybė Kinijai ir kitiems regione iš naujo įsipareigoti (siekti) principais grindžiamos ateities, atnaujinti diplomatiją ir mažinti įtampą, o ne ją didinti“.

Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas reiškia teises į teritorijas jūroje, kurią kerta gyvybiškai svarbūs laivybos keliai. Be to, manoma, kad Pietų Kinijos jūros dugne slypi nemaži naftos ir dujų ištekliai.

Pekinas savinasi beveik visą jūros akvatoriją, remdamasis kontroversiškais istoriniais šaltiniais. Toks elgesys taip pat didina įtampą su Jungtinėmis Valstijomis, kurios rengia karinius patruliavimus netoli Kinijos užimtų salų, spausdamos užtikrinti laivybos laisvę.

„Deja, jeigu tokie veiksmai tęsis, Kinija gali pasistatyti Didžiąją saviizoliacijos sieną“, – sakoma Pentagono vadovo kalboje.

Pasak A.Carterio, šio regiono saugumo raktas – stiprinti karinį bendradarbiavimą tarp šalių ir laikytis „esminių principų“, kaip taikus ginčų sprendimas teisinėmis priemonėmis ir „principinio saugumo tinklo plėtra“.

Jis taip pat užsiminė, kad JAV ir Kinijai būtų naudinga plėtoti glaudesnius karinius ryšius, kurie padėtų didinti abipusį supratimą ir išvengti nepageidaujamų incidentų.

Pasak Pentagono, du Kinijos naikintuvai praeitą mėnesį „nesaugiai“ lydėjo vieną JAV žvalgybos lėktuvą tarptautinėje oro erdvėje virš Pietų Kinijos jūros; šis incidentas dar labiau padidino įtampą tuose strategiškai svarbiuose vandenyse.

„Amerika nori išplėsti karines sutartis su Kinija, susitelkiant ne vien į rizikos mažinimą, bet ir į praktinį bendradarbiavimą“, – sakė A.Carteris.

Jo dalyvavimas šiame viršūnių susitikime yra dalis platesnių Amerikos diplomatinių pastangų, pramintų „perbalansavimu“ Azijoje. Vašingtonas siekia kurti ir stiprinti aljansus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kurį Amerika laiko itin svarbiu jos ilgalaikiams ekonominiams ir saugumo interesams.

Gegužę paskelbtoje ataskaitoje Pentagonas nurodė, kad Kinija praėjusių metų pabaigoje sustabdė dirbtinių salų plėtimo darbus Spratlio salyne ir susitelkė į karinių objektų statybą jau supiltose dirbtinėse salose.

Kinija yra užėmusi septynis darinius Spratlio salose, kurių teritoriją dirbtinai išplėtė daugiau negu 1 295 hektarais, o trijose salelėse įrengė ilgus lėktuvų kilimo ir tūpimo takus, pažymėjo JAV Gynybos departamentas.