Pekino sprendimas įkurti tokią zoną, kurioje civiliniai
orlaiviai privalėtų pateikti informaciją apie save kariuomenės oro
dispečeriams, priklausytų „nuo mūsų patiriamos grėsmės
lygio“, sakė užsienio reikalų viceministras Liu Zhenminas.
„Nepaverskite Pietų Kinijos jūros karo lopšiu, – jis sakė
žurnalistams. – Kinijos tikslas – padaryti Pietų Kinijos jūrą
taikos, draugystės ir bendradarbiavimo jūra.“
Kinija dar kartą pabrėžė savo pretenzijas į tą teritoriją,
netgi į vandenis šalia kaimyninių šalių krantų, kai Hagoje
įsikūręs Nuolatinis arbitražo teismas (NAT) palaikė Filipinų
pateiktą ieškinį, padaręs išvadą, kad Pekinas neturi teisėto
pagrindo savintis beveik visos Pietų Kinijos jūros.
Liu Zhenminas per spaudos konferenciją pareiškė, kad tas
nutarimas tėra „popiergalis“, teigdamas, kad tribunolu buvo
„manipuliuojama“.
Penki teisėjai, nagrinėję tą bylą, „užsidirbo iš
Filipinų“, sakė viceministras, ir pridūrė, jog „galbūt kiti
žmonės taip pat davė jiems pinigų“.
Liu Zhenminas atkreipė dėmesį, kad keturi teisėjai yra Europos
Sąjungos šalių atstovai, o NAT pirmininkas yra ilgametis Europos
gyventojas.
„Ar tokie teisėjai reprezentatyvūs? – retoriškai klausė
jis. – Ar jie supranta Azijos kultūrą?“
Buvęs Tarptautinio jūrų teisės tribunolo pirmininkas japonas
Shunji Yanai „manipuliavo visu bylos
nagrinėjimu“, veikdamas iš užkulisių, tvirtino Liu Zhenminas.
Sh.Yanai, buvęs Japonijos ambasadorius Pietų Korėjoje ir
Jungtinėse Valstijose, atsistatydino iš tribunolo pirmininko
pareigų 2014 metais.
Pekinas boikotavo NATA posėdžius, sakydamas, kad šis teismas
neturi jurisdikcijos spręsti tokius klausimus. Kinija taip pat vykdė
didelį diplomatinį ir viešųjų ryšių spaudimą, stengdamasi
diskredituoti tribunolą ir jo sprendimą.
Liu Zhenminas savo komentarus išdėstė tuo metu, kai Kinijos
vyriausybė paskelbė dokumentą, kuriame pateikė savo poziciją dėl
to ginčo.
Kinija „pirmoji atrado, pavadino, tyrinėjo ir naudojo“ salas
Pietų Kinijos jūroje bei aplinkiniuose vandenyse, sakoma dokumente.
Ši pozicija tiesiogiai prieštarauja antradienį Hagoje
paskelbtai nutarčiai, kurioje sakoma, kad „nėra jokių įrodymų,
kad Kinijai istoriškai priklausė išskirtinė tų vandenų arba jų
išteklių kontrolė“.
Anglų kalba leidžiamas dienraštis „China Daily“ taip pat
smerkė tribunolo nutartį, kurią laiko „piktinamai
vienašališka“ ir „iš pagrindų neobjektyvi, nesąžininga ir
dėl to nevykdytina“.
„Pekinas neabejotinai turėtų būti – ir yra – pasiruošęs
blogiausiems scenarijams, įskaitant potencialius karinius
susidūrimus“, pažymėjo laikraštis.
Per spaudos konferenciją Liu Zhenminas sakė, kad yra „normalu,
jog Kinijos karo laivai veikia Pietų Kinijos jūroje, nes tai yra
mūsų jūra“.