Į laivą plūstančią minią pristabdo uniformuotų ir automatais bei metalo detektoriais ginkluotų pareigūnų orda. Jų akiratyje – kelioniniai lagaminai, jų savininkai, taip pat ir tie, kurie ne itin patiko. Pareigūnai darbuojasi su metalo detektoriais, braukia per lagaminus ir jų savininkus, kiti tikrina užkliuvusiųjų dokumentus.
Tai dar tik pirmoji diena, kai Turkijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
„Dabar kiekvienas privalo nešiotis pasą. Jeigu jo su savimi neturite, geriau į gatvę neikite, nes gali kilti daug problemų“, – įspėjo Stambule, Sabanci universitete, politikos mokslų doktorantūroje studijuojanti lietuvė Ieva Vezbergaitė.
Pasak jos, paskelbus nepaprastąją padėtį žmonėms pasidarė nejauku išeiti į gatvę.
„Ar pastebėjote, kaip jose tuščia? Nors visas viešasis transportas nemokamas, net per ramadaną taip nebuvo“, – pastebi mergina.
Atrišo rankas
I.Vezbergaitė įsitikinusi: sprendimas šalyje paskelbti nepaprastąją padėtį atrišo valdžiai rankas ir leis jai elgtis be jokių skrupulų: „Tave galės bet kada sustabdyti, patikrinti dokumentus, iškrėsti daiktus. Galės kontroliuoti „Skype“, „ Facebook“ susirašinėjimus.“
Kai kurie Ievos pažįstami, ypač užsieniečiai, nelabai supranta, ką reiškia nepaprastoji padėtis, ir lygina ją su prancūzišku variantu.
„Klasikiniu požiūriu nepaprastoji padėtis – tai įvairūs teisių ir laisvių apribojimai, bet juk tai Turkijoje visada egzistavo, taigi su Prancūzija lyginti nereikėtų“, – svarstė pašnekovė.
Teroro grėsmė – iš dviejų šaltinių
Anot jos, įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Turkijoje galima laukti visko. „Nuo šiol bus taikomi ne tik bendravimo suvaržymai, bet ir ribojama susirinkimų laisvė, bus draudžiamos demonstracijos, gali būti įvesta komendanto valanda. Maža to, bet kuris žmogus gali būti apieškotas, taip pat be jokių kaltinimų suimtas. Valdžia tai vadina prevenciniu suėmimu. Kitaip sakant, bus gera galimybė tęsti valymus, kurie nuo kariuomenės išplito po visą, įskaitant ir akademinę, visuomenę“, – sakė I.Vezbergaitė.
Jau penktus metus Stambule gyvenanti lietuvė pataria rimtai žiūrėti į raginimus nevykti į Stambulą ar Ankarą. „Aš nekalbu apie kurortus: nemanau, kad ten gali kilti kokių nors suvaržymų ar grėsmių. Kas kita – šie du miestai“, – patarė Ieva.
Pasak jos, maža kas gali ginkluotiems pareigūnams užkliūti. Ne vietoje išsitrauktas fotoaparatas, frazė ar koks kitas poelgis, kuris mums atrodytų tik smulkmena.
„Neatmeskime ir teroro grėsmės. Ji čia dabar kaip niekad reali. Ji kyla iš dviejų židinių – „Islamo valstybės“ ir kurdų“, – įspėjo pašnekovė.
Gyventojai vengia miesto centro
„Stengiuosi į miesto centrą nevykti, tą patį daro daugelis mano kaimynų ir draugų. Mes nesilankome Taksimo aikštėje, nors anksčiau ten vykdavome, tai buvo viso miesto didžiausia traukos vieta, kur vykdavo šventės ir buvo galima rasti daugybę atrakcijų“, – pasakojo azijinėje Stambulo dalyje, Modos rajone, gyvenantis Kivančas Kutlumušas.
Vyras pridūrė, kad dabar pramogos tapo „vietinės“ ir aplink tvyranti baimė prigesina bet kokį norą linksmintis.
„Anksčiau man labai patikdavo naudotis viešuoju transportu ir tai darydavau dažnai – ypač keltais ir metro, bet dabar stengiuosi to nedaryti. Pastebėjau, kad tai kelia daug streso, nes esu nuolat priverstas galvoti, kad kiekvieną minutę gali įvykti kas nors baisaus, ir tam turiu būti pasirengęs.
Kai atvažiuoja traukinys, laukiu nuošalyje ir lipu tik į paskutinį vagoną, nes manau, kad jei būtų vykdomas koks nors teroro išpuolis ar įvyktų sprogimas, užpuolikas, norėdamas sužeisti kuo daugiau žmonių, rinktųsi traukinio vidurį, o ne paskutinį vagoną“, – dėstė pašnekovas ir pridūrė, kad daugelis žmonių išėję į gatves negali atsikratyti tokių minčių.
Teroro grėsmė pakeitė gyvenimą Stambule
K.Kutlumušas įsitikinęs, kad tokiomis pat nuotaikomis gyvena ir prancūzai ar belgai, kurie jau turi skaudžios teroro aktų patirties. Paklaustas, ar stambuliečių nuotaikos panašios į prancūzų, kurie po teroro išpuolio Paryžiuje teigė, kad ir toliau liks sėdėti kavinėse, gers brangų šampaną ir neleis, kad juos kas nors įbaugintų, turkas atsakė: „Taip, mes pritariame tokiam požiūriui ir gėrėme šampaną už prancūzus, bet Turkijoje net pusė tautos atstovų yra konservatyvūs, o kita pusė – itin sekuliarūs ir stengiasi apsaugoti demokratiją. Jei būtumėte mačiusi tuos drąsius žmones, kurie stojo prieš kareivius ir tankus, bet jiems nesvarbios demokratijos vertybės, jie buvo gatvėse, nes palaiko lyderį R.T.Erdoganą.“
„Gyvename išskirtiniais laikais, 2016-ieji yra kruvini metai – „Islamo valstybės“ atakos ir kitos tragedijos. Jau tapo normalu nuolat ko nors tikėtis, lyg ir susigyvenome su tokia išskirtine situacija ir ji atrodo normali“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip nepaprastosios padėties įvedimas pakeitė kasdienybę, K.Kutlumušas mostelėdamas į šalia stovintį dvivietį geltoną dviratį šyptelėjo: „Atrodytų, kad niekaip, – minu savo dviratį, bet tai tik dėl to, kad gyvenu Modoje. Čia gyvenimas kaip Majamyje – jūros vaizdas, gražios pakrantės, laimingi ir atsipalaidavę žmonės, bet iš tiesų kai kas mūsų mąstyme pasikeitė. Suvokiame, kad viešosios vietos jau nebėra saugios.“
