Situacija Rytuose darosi vis labiau įtempta: prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą teroristinių išpuolių Kryme rengimu. Rusija paskelbė, kad šią savaitę artilerijos priedangą naudojantys Ukrainos „sabotažininkai“ tariamai įsiveržė į Krymą ir nukovė FSB agentą bei rusų karį.
Ukraina tokius kaltinimus neigė ir pažymėjo, kad tokios provokacijos priminė prieš aštuonerius metus vykusį Rusijos ir Gruzijos karą. Pasak P.Makelos, Ukrainai mesti kaltinimai buvo absurdiški, nes siena su Krymu yra atvira visiems, o potencialūs teroristai galėtų paprasčiausiai įžengti į pusiasalį apsirengę kaip civiliai – jiems nebūtų reikalo kovoti.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Donbaso regione paskelbė aukštą karinę parengtį ir dislokavo daugiau karių netoli sienos su rusų okupuotu Krymu. Prieš tai Rusija pradėjo telkti karines pajėgas prie sienos su Ukraina ir taip pat paskelbė apie galimą saugumo stiprinimą Kryme.
Tokie Rusijos veiksmai ir pastaruosius kelerius metus jos karinių pajėgų vykdomos pratybos iškėlė dar daugiau klausimų dėl Ukrainai mestų terorizmo kaltinimų pagrįstumo. Įkalčiai rodo, kad V.Putinas galimai bando tyčia išprovokuoti didesnį konfliktą Ukrainoje, kol viso pasaulio dėmesys sutelktas į Olimpines žaidynes.
Per pastarąsias dvi savaites Rusija sugebėjo mobilizuoti mažiausiai šešias armijas, įskaitant dvi tankų divizijas, dvi mechanizuotas pėstininkų divizijas, vieną oro pajėgų diviziją, 16 motorizuotų pėstininkų brigadų, septynias artilerijos brigadas ir keturias raketų brigadas.
Taip pat kiaurą parą aukštos parengties būklėje yra mažiausiai 3 rusų specnazo brigados ir dar viena oro divizija. Šios Rusijos pajėgos sudaro beveik 100 tūkst. karių, kurie yra gerai apginkluoti, apmokyti ir aprūpinti transporto priemonėmis.
Vis dėlto tai tėra dalis mobilizuotų Rusijos pajėgų – negalima pamiršti ir Rusijos karių Kryme bei prie pat sienos su Ukraina. Per Šaltąjį karą tokio mąsto Rusijos mobilizacija būtų neįsivaizduojama, nes NATO būtų iš karto sureagavusi į didesnę provokaciją.
Tačiau po kelerius metus besitęsiančių staiga rengiamų Rusijos karinių ir „strateginio perkėlimo“ pratybų Vakarai į juos nebereaguoja. Anot P.Makelos, problema yra aiški, nes Vakarų karybos ekspertai pripažįsta, kad Rusijos karinės pratybos per kelias valandas gali pavirsti tikru įsiveržimu į bet kurią kaimyninę šalį.
Tai reikštų, kad Rusijos kariuomenė seniausiai būtų spėjusi užimti Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą ar Helsinkį, kol Vakarai dar tik svarstytų, kaip geriausia reaguoti į grėsmę. P.Makela pabrėžė, kad Vakarai privalo pabusti, ypač dabar, kai NATO narė Turkija pradėjo kurti glaudesnius santykius su Rusija.
Europos šalys negali laukti ir nieko nedaryti, kol Rusija su kiekvienomis pratybomis mobilizuoja vis daugiau pajėgų. Vienintelis atsakas į tai – įrodyti, kad Europa sugeba sparčiai mobilizuoti galingas karines pajėgas, kurios sugebėtų atremti bet kokį staigų puolimą.
