Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose,
kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė
sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti
šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus
užpuolikus. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai neigia.
„Priešas planuoja didelio masto provokuojančius veiksmus palei
sąlyčio liniją Ukrainos rytuose ir apkaltinti Ukrainą Minsko
susitarimų nesilaikymu“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos
direktorato pranešime, kuriame turima omenyje pernai vasarį
Baltarusijos sostinėje pasirašyta taikos sutartis.
Rusija taip pat kaltinama stiprinanti pajėgas, papildanti
šaudmenų atsargas ir telkianti karinę techniką karo nuniokotuose
Ukrainos rytuose, kontroliuojamuose separatistų.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį paskelbė
aukščiausio lygio teroro atakų grėsmę Kryme ir rytinėse Donecko
bei Luhansko srityse, kuriose įsitvirtinę separatistai jau ilgiau
negu dvejus metus kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis.
Maskva tvirtina, kad Kijevui mėginant surengti ginkluotų
įsibrovimų į Krymą, naktį iš rugpjūčio 6-osios į 7-ąją per
susirėmimą areštuojant „teroristus“ žuvo vienas Rusijos
saugumo karininkas.
Dar vienas rusų karys žuvo rugpjūčio 8 dieną per susirėmimą
su „diversantų teroristų“ grupėmis, kurias neva pasiuntė
Ukrainos kariuomenė, sakė Maskva.
Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras
Turčynovas penktadienį atmetė šiuos pareiškimus ir sakė, kad
Maskva mėgina nuslėpti pražūtingus susišaudymus tarp Rusijos
karių, kurie „tradiciškai piktnaudžiauja alkoholiu“.
Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, vykusį
ketvirtadienį už uždarų durų, Ukraina prašė Rusijos pateikti
įrodymų, pagrindžiančių jos kaltinimus. Ukrainos prezidentas
Petro Porošenka sakė, kad Maskvos pareiškimai yra „beprasmiški
ir ciniški“.
V.Putinas savo ruožtu pareiškė, kad planuotas susitikimas su
V.Porošenka ir deryboms tarpininkaujančia Vokietijos kanclere Angela
Merkel bei Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u per ateinantį mėnesį Kinijoje vyksiantį
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą dabar jau
„beprasmiškas“.
Vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas ketvirtadienį sakė
naujienų agentūrai AFP, kad V.Putino sprendimas nebesurengti
keturšalio susitikimo su Ukraina yra „ženklas, jog Rusija vis
mažiau kliaujasi šios krizės politiniu sprendiniu“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį citavo
diplomatijos vadovo Jeano-Marco Ayrault pokalbį su
Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jis sakė, kad
Paryžius ir Berlynas „tęs pastangas įgyvendinti Minsko
susitarimus Normandijos formatu“, apimančiu šias keturias šalis.
Jungtinės Valstijos irgi ragino abi šalis elgtis santūriai;
Valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau ketvirtadienį sakė, kad Vašingtonas „nepaprastai susirūpinęs“
dėl susidariusios padėties.