Rusenęs Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl to, kad Rusija 2014
metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, vėl įsiliepsnojo
trečiadienį, kai Maskva apkaltino Kijevą bandant surengti
ginkluotus įsiveržimus į šį regioną.
Ukraina kategoriškai neigia tuos kaltinimus, bet vėlesnis
žodžių karas sukėlė nuogąstavimų dėl platesnio konflikto tarp
šių buvusių sovietinių kaimynių.
S.Lavrovas sakė, kad Maskva lieka įsipareigojusi dėl
įstrigusio, Europai tarpininkaujant parengto taikos plano, kuriuo
siekiama užbaigti Kijevo ir prorusiškų separatistų kovas dviejuose
Rytų Ukrainos regionuose. Rusijos ministras taip pat perspėjo
nepasiduoti „emocijoms“.
„Kol kas pagrindinis dalykas yra ne pasiduoti emocijoms, ne
nuslysti prie kažkokių kraštutinių veiksmų, o bandyti santūriai
ir susitelkus stabilizuoti situaciją“, – sakė S.Lavrovas po
Jekaterinburge įvykusių derybų su Vokietijos užsienio reikalų
ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu.
Tačiau S.Lavrovas perspėjo, jog Maskva imsis „visapusių
priemonių užtikrinti, kad bet kokie bandymai surengti įsiveržimus
į mūsų (Rusijos) teritoriją būtų užgniaužti dar
užuomazgoje“.
Rusijos saugumo tarnyba FST praėjusią savaitę paskelbė, kad
vienas jos karininkas ir vienas armijos karys žuvo per susirėmimus
Maskvai užkertant kelią Ukrainos karinės žvalgybos
„teroristinėms atakoms“ Kryme ir atremiant ginkluotus
užpuolikus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo neleisti, kad
už tuos incidentus būtų nenubausta, bet Ukrainos prezidentas Petro
Porošenka šiuos kaltinimus pavadino „fantazijomis“, kuriomis
siekiama suteikti Maskvai pretekstą didinti savo agresiją.
F.-W.Steinmeieris sakė, kad nors naujausių incidentų Kryme
detalės vis dar nėra aiškios, Vokietijai šis įtampos padidėjimas
kelia susirūpinimą.