„Viskas priklauso nuo Pietų Sudano žmonių, jų lyderių – jie
turi eiti pirmyn ir daryti tai, ką pažadėjo“, – Pietų Sudano radijo
„Eye radio“ laidoje antradienio rytą sakė J.Kerry.
„Jei jie to nedarys, JT ginklų embargas ir sankcijos gali
būti paskutinis šiaudas, kurio teks griebtis. Tikimės, kad
laikinoji vyriausybė griebs jautį už ragų ir atliks savo darbą“, –
pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį sostinėje Džuboje vykusios kautynės paskatino
nuogąstavimus, kad ši vos penktus metus skaičiuojanti šalis gali
vėl nugrimzti į pilietinį karą.
Smurto banga paskatino JT priimti sprendimą dislokuoti dar 4
tūkst. JT pajėgų karių, kurie turėtų paremti ten vykdomą misiją.
Organizacija įspėjo Pietų Sudaną, kad jam grės ginklų embargas, jei
šis nesutiktų bendradarbiauti.
Iš pradžių Pietų Sudano valdžia teigė nebendradarbiausianti su
naujai dislokuotomis JT pajėgomis. Tačiau dabar ji teigia vis dar
neapsisprendusi dėl savo pozicijos šiuo klausimu.
J.Kerry teigimu, tai būtų ne intervencinės pajėgos, kurios
keltų grėsmę šalies suverenitetui. Pagrindinė jų užduotis būtų
saugoti Džubos civilius ir jų bei miesto turtą.
Pietų Sudanas užsitikrino nepriklausomybę 2011 metais, tačiau
jau 2013 m. gruodį ilgametė politinė kova tarp Salvos
Kiiro iš dinkos genties ir Rieko Macharo iš nuerų
genties atvedė prie civilinio konflikto, kuris neretai turėjo
etninį pagrindą.
Abu vyrai pasirašė taikos susitarimą 2015 metų rugpjūtį, bet
praleido ne vieną mėnesį besiginčydami dėl detalių, tuo tarpu
liepsnojo konfliktas. Vieni svarbiausių susitarimo punktų –
integruoti vyriausybę ir buvusių sukilėlių pajėgas – nebuvo
įgyvendinti.