Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault ir Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris atvyko į
Kijevą derybų su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka po vienos
kruviniausių dienų pastarosiomis savaitėmis, per kurią
vyriausybės pajėgos ir separatistai prarado po tris savo žmones.
Tarptautiniai stebėtojai įspėja, kad dabar kovų mastas yra
didžiausias per vienerių metų laikotarpį.
Prancūzija ir Vokietija padėjo parengti 2015-ųjų vasarį
Kijevo ir prorusiškų separatistų pasirašytą susitarimą,
turėjusį nutraukti kruviną konfliktą ir nustatyti maištininkų
kontroliuojamų regionų statusą – tai turėjo būti padaryta iki
praėjusių metų pabaigos.
Tačiau vadinamieji Minsko susitarimai ir virtinė vėlesnių
susitarimų dėl paliaubų nesustabdė kovų, per kurias jau žuvo
beveik 9 600 žmonių ir buvo smarkiai nuniokoti šalies rytuose
esantys pramoniniai regionai.
Vokietija ir Prancūzija jaučia politinę atsakomybę rasti
ilgalaikį Ukrainos konflikto, vienos kruviniausių Europos krizių
per daugelį metų, sprendinį ir nori pataisyti santykius su Rusija.
Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą, esą ši kursto prorusišką
sukilimą Ukrainos rytuose ir remia separatistus. Ši savo ruožtu tai
kategoriškai neigia.
Dėl Šaltojo karo laikus primenančios priešpriešos buvo
praktiškai įšaldyti Vakarų prekybiniai ryšiai su Rusija ir griuvo
pasitikėjimas. Visa tai įvyko, kai Vašingtonui labai reikia Maskvos
pagalbos siekiant užbaigti karus Sirijoje bei Irake.
Tiek J.-M.Ayrault, tiek F.-W.Steinmeieris ragino Kijevo
provakarietiškus lyderius dėti daugiau pastangų įgyvendinti Minske
pasirašytą 13 punktų planą. Jame numatyta, kad separatistiniams
regionams bus suteikta dalinė autonomija Ukrainos sudėtyje.
„Atsarginio plano nėra“, – sakė Prancūzijos diplomatijos
vadovas Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su F.-W.Steinmeieriu
ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu.
„Minsko susitarimai turi būti įgyvendinti“, – pabrėžė
jis.
F.-W.Steinmeieris savo ruožtu pridūrė, kad „atvykome gavę
Maskvos pažadą, kad (ketvirtadienį) įsigalios paliaubos ir kad jos
tęsis mažiausiai savaitę“.
P.Porošenka antradienį paragino parlamentą priimti teisės
aktą dėl vadinamosios decentralizacijos, pagal kurį separatistų
kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai įgytų daugiau
autonomijos.
Tačiau įstatymų leidėjai mano, kad ši priemonė ir kitas
teisės aktas dėl rinkimų separatistiniuose regionuose faktiškai
atvers kelią Rusijai perimti karo zonos kontrolę, todėl atsisako
pritarti įstatymų projektams.
Susidariusi diplomatinė aklavietė atsispindi ir kovos
veiksmuose, kurie nė vienai iš konflikto šalių nepadeda
sustiprinti savo pozicijų, tačiau beveik kasdien pareikalauja
žmonių gyvybių ir atneša naujus sugriovimus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad Kijevas nori
„aiškios vizijos ir iš jos išplaukiančių žingsnių, kurių
įgyvendinimą garantuotų Rusija“.
Maskva sako, kad taikos sutarties sąlygos gali būti suderintos
tik tiesioginėse Kijevo ir separatistų derybose, tačiau
P.Porošenka atsisako derėtis su maištininkais.
Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai
ketvirtadienį planuoja apsilankyti vyriausybės pajėgų
kontroliuojamame rytiniame Kramatorsko mieste.