V. Putinas pareiškė, ką mano apie paliaubų Sirijoje susitarimą. Įtampa vėl auga

Praėjus savaitei po Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimo sustabdyti bombardavimus ir užtikrinti humanitarinės pagalbos patekimą į apsiaustą Alepo miestą, trapios paliaubos Sirijoje buvo viena pagrindinių temų per JAV Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, surengtą siekiant aptarti pastangas įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

„Nors smurtas visoje šalyje sumažėjo, prezidentas išreiškė gilų susirūpinimą, kad Sirijos režimas toliau blokuoja kritiškai svarbios humanitarinės pagalbos srautą“, – nurodė Baltieji rūmai.

Po JAV ir Rusijos susitarimo Sirijos antrojo didžiausio miesto Alepo bombardavimai aprimo, bet pagalbos krovinius gabenančių sunkvežimių kolonos nebuvo įleistos į šį vyriausybės pajėgų apsuptą miestą, kad pasiektų apie 250 ten įstrigusių civilių gyventojų.

B.Obama ne kartą sakė savo padėjėjams, kad tolesni susitarimo etapai – be kita ko, glaudesnis karinių veiksmų koordinavimas su Rusija – galės būti vykdomi tik po „septynių nepertraukiamų mažesnio smurto ir tvarios humanitarinės prieigos dienų“.

Bet koks karinis bendradarbiavimas su Kremliumi gali būti laikomas nebyliu palaikymu Rusijos karinei kampanijai Sirijoje ir šios šalies prezidento Basharo al Assado režimui, nors pastarasis mėtė ant civilių sprogmenų prikrautas statines ir naudojo cheminius ginklus.

Kai kurie Pentagono pareigūnai labai skeptiškai vertino susitarimą, sudarytą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Dėl šių nesutarimų B.Obama netgi buvo priverstas imtis arbitro vaidmens.

Pasak kritikų, Rusija ne kartą stengdavosi išnaudoti derybas, kad nuslopintų kritiką prieš B.al Assadą, pasėtų abejones tarp JAV sąjungininkų regione ir laimėtų laiko Sirijos vyriausybės pajėgoms, kad jos galėtų sustiprinti savo pozicijas.

Vis dėlto Baltieji rūmai ir Valstybės departamento pareigūnai argumentavo, kad bet kokios paliaubos, netgi netobulos ir netvarios, suteikia itin reikalingą atokvėpį nuo jau ilgiau kaip penkerius metus trunkančio pilietinio karo, nusinešusio apie 300 tūkst. žmonių gyvybių.

JAV pareigūnai privačiai yra išreiškę nerimą, kad Rusija galbūt vilkina derybas, norėdama laimėti laiko. Tačiau jie taip pat pripažįsta, kad derybos yra vienintelė galimybė užbaigti karą Sirijoje.

Rusijos vyriausybė, kontroliuojanti šalies žiniasklaidą ir aktyviai slopinanti politinės opozicijos balsą, namuose nepatiria beveik jokio spaudimo dėl savo veiksmų Sirijoje.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį atšaukė planuotą posėdį, kuriame tikėtasi aptarti nesutarimus tarp Rusijos ir JAV dėl išsamių paliaubų sąlygų atskleidimo.

Prancūzija ir kitos JAV sąjungininkės yra oficialiai pareiškusios, kad nori sužinoti daugiau detalių apie Maskvos ir Vašingtono susitarimą.

„Kadangi negalėjome susitarti dėl požiūrio į Tarybos informavimą, kuris nesukeltų pavojaus susitarimo operatyviniam saugumui, posėdis buvo atšauktas“, – sakė JAV misijos prie JT atstovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Maskva laikosi susitarimo su JAV dėl Sirijos, o Damasko režimo pajėgos „visiškai laikosi“ paskelbtų paliaubų, bet apkaltino sukilėlius, kad jie „persigrupuoja“, naudodamiesi kovos veiksmų nutraukimu.

„Susitarėme, kad atskirta (džihadistų grupuotė) „Jabhat al Nusra“ ir į ją panašūs, taip pat parodyta, kur jie yra, o kur yra vadinamosios sveikosios pajėgos. Tačiau dabar matome ne teroristų atskyrimą nuo sveikosios opozicijos dalie, o šių teroristų mėginimus persigrupuoti“, – žurnalistams sakė Kremliaus vadovas, turėdamas omenyje džihadistų grupuotę, kuri anksčiau vadinosi „al Nusra Front“.

Pasak V.Putino, teroristai dabar mėgina keisti savo grupuočių pavadinimus ir „išsaugoti savo kovinį potencialą“.

Vertina teigiamai    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė „teigiamai“ vertinantis praeitą savaitę su JAV sudarytą susitarimą dėl paliaubų Sirijoje, bet paragino Vašingtoną veikti skaidriau. 

„Vis dėlto esame nusiteikę labiau teigiamai negu neigiamai, ir tikimės, kad Amerikos administracijos duoti pažadai bus ištesėti“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V.Putino žodžius. 

Tačiau jis taip pat kaltino Sirijos sukilėlius, kad jie naudojasi šiomis paliaubomis, siekdami „persigrupuoti“, o Vašingtonas esą „trokšta išsaugoti (opozicijos pajėgų) pajėgumus kautis su teisėta prezidento (Basharo al) Assado (Bašaro Asado) vyriausybe“. 

„Tai labai pavojingas kelias“, – perspėjo Kremliaus vadovas. 

„Norėčiau, kad būtume sąžiningi vieni kitiems, kad galėtume judėti siekdami mūsų bendrų tikslų... Tikrai nesuprantu, kodėl turėtume slėpti kokius nors susitarimus“, – žurnalistams sakė V.Putinas. 

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas naujausią susitarimą dėl Sirijos sudarė rugsėjo 9 dieną Ženevoje po daug valandų trukusio derybų maratono. Paliaubos įsigaliojo praeitą pirmadienį. 

Tačiau Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas nesutinkant atskleisti už uždarų durų sudaryto susitarimo detalių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Pastaroji buvo priversta atšaukti skubiai sušauktą posėdį, per kurį, kaip tikėtasi, turėjo būti išreikštas palaikymas naujajai sutarčiai. 

Tuo tarpu JAV prezidentas Baracas Obama (Barakas Obama), po penktadienį įvykusio pasitarimo su pagrindiniais nacionalinio saugumo padėjėjais, išsakė „gilų susirūpinimą“, kad nebuvo laikomasi paliaubų Sirijoje esminių sąlygų. 

„Nors smurtas visoje šalyje sumažėjo, prezidentas išreiškė gilų susirūpinimą, kad Sirijos režimas toliau blokuoja kritiškai svarbios humanitarinės pagalbos srautą“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. 

Rusijos gynybos ministerija anksčiau ne kartą tvirtino, kad kovos veiksmų nutraukimo Sirijoje laikosi tik vyriausybės pajėgos. 

B.Obama savo padėjėjams, kad tolesni susitarimo etapai – be kita ko, glaudesnis karinių veiksmų koordinavimas su Rusija – galės būti vykdomi tik po „septynių nepertraukiamų mažesnio smurto ir tvarios humanitarinės prieigos dienų“. 

Bet koks karinis bendradarbiavimas su Kremliumi gali būti laikomas nebyliu palaikymu Rusijos karinei kampanijai Sirijoje ir šios šalies prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui, nors pastarasis mėtė ant civilių sprogmenų prikrautas statines ir naudojo cheminius ginklus. 

Kai kurie Pentagono pareigūnai labai skeptiškai vertino susitarimą, sudarytą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Dėl šių nesutarimų B.Obama netgi buvo priverstas imtis arbitro vaidmens. 

Pasak kritikų, Rusija ne kartą stengdavosi išnaudoti derybas, kad nuslopintų kritiką prieš B.al Assadą, pasėtų abejones tarp JAV sąjungininkų regione ir laimėtų laiko Sirijos vyriausybės pajėgoms, kad jos galėtų sustiprinti savo pozicijas. 

Vis dėlto Baltieji rūmai ir Valstybės departamento pareigūnai argumentavo, kad bet kokios paliaubos, netgi netobulos ir netvarios, suteikia itin reikalingą atokvėpį nuo jau ilgiau kaip penkerius metus trunkančio pilietinio karo, nusinešusio apie 300 tūkst. žmonių gyvybių. 

JAV pareigūnai privačiai yra išreiškę nerimą, kad Rusija galbūt vilkina derybas, norėdama laimėti laiko. Tačiau jie taip pat pripažįsta, kad derybos yra vienintelė galimybė užbaigti karą Sirijoje. 

Rusijos vyriausybė, kontroliuojanti šalies žiniasklaidą ir aktyviai slopinanti politinės opozicijos balsą, namuose nepatiria beveik jokio spaudimo dėl savo veiksmų Sirijoje. 

JT Saugumo Taryba penktadienį atšaukė planuotą posėdį, kuriame tikėtasi aptarti nesutarimus tarp Rusijos ir JAV dėl išsamių paliaubų sąlygų atskleidimo. 

Prancūzija ir kitos JAV sąjungininkės yra oficialiai pareiškusios, kad nori sužinoti daugiau detalių apie Maskvos ir Vašingtono susitarimą. 

„Kadangi negalėjome susitarti dėl požiūrio į Tarybos informavimą, kuris nesukeltų pavojaus susitarimo operatyviniam saugumui, posėdis buvo atšauktas“, – sakė JAV misijos prie JT atstovas.