Kitą dieną po to, kai rinkėjai referendume atmetė susitarimą,
per televiziją į gyventojus kreipęsis J.M.Santosas pareiškė, kad
paprašė vyriausybės vyriausiojo derybininko Humberto de la Calle „kaip įmanoma greičiau pradėti
diskusijas, iškeliant visas susitarime esančias problemas ir
suvokiant, kad kiekvienas kolumbietis svajoja apie karo su FARC
pabaigą“.
Tuo tarpu H.de la Calle anksčiau pats pasisiūlė trauktis iš
pareigų, nes nenorįs būti „kliūtimi tam, kas vyks vėliau“.
Netikėti plebiscito rezultatai sudavė skaudų smūgį
vyriausybės viltims šiuo istoriniu susitarimu padaryti galą 52
metus trunkančiam konfliktui. Prezidentas savo ruožtu sušaukė
neeilinį susitikimą su šalies partijų lyderiais, kad nubrėžtų
naują veiksmų planą.
Atvykęs J.M.Santosas, kuris buvo pastebimai nusiminęs,
pareiškė, kad šiuo susitikimu siekiama „bendro sutarimo ir
vienybės“.
„Dabar tai daug svarbiau nei bet kada“, – sakė jis.
FARC vadovas Rodrigo Londono iš Havanos,
kurioje vyko ketverius metus trukusios derybos, sakė, kad sukilėliai
yra įsipareigoję sudaryti taikos susitarimą su vyriausybe.
R.Londono, dar žinomas kaip Timoleonas Jimenezas arba Timochenko, teigė, kad FARC yra
pasiruošusi „taisyti“ tautos atmestą taikos susitarimą.
Referendumo rezultatas „nereiškia, kad kova dėl taikos yra
pralaimėta“, sakė jis.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kuris siūlė atsiųsti JT komandą prižiūrėti
nusiginklavimo procesą, sakė, kad jis „skubiai“ išsiuntė savo
pasiuntinį Kolumbijoje į Havaną naujoms konsultacijoms.
Kaip nurodo Kolumbijos vyriausybė, šis konfliktas dėl
teritorijų ir ideologijos nusinešė apie 260 tūkst. žmonių
gyvybių, o dar 45 tūkst. žmonių dingo.
Viešosios nuomonės apklausos prieš referendumą pergalę
prognozavo susitarimo šalininkų stovyklai, o J.M.Santoso vyriausybė
sakė neturinti jokio atsarginio plano, jei rinkėjai atmestų taikos
susitarimą.
Prieš taikos susitarimą su FARC balsavo 50,21 proc., rinkėjų,
o jam pritarė 49,78 proc., rodo oficialūs duomenys. Aktyvumas buvo
žemas – šiek tiek virš 37 procento.
Šis istorinis taikos susitarimas buvo sudarytas rugpjūčio 24
dieną, o pasirašytas praėjusią savaitę stebint Ban Ki-moonui ir
JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry.
Tačiau daugelis kolumbiečių pasipriešino susitarimui su
marksistų sukilėliais, nes jis esą numatė pernelyg švelnią
bausmę už visus FARC padarytus nusikaltimus ir išlietą kraują.
Nors susitarimo priėmimui nebuvo būtinas referendumas,
J.M.Santosas nusprendė jį surengti, kad būtų užtikrintas jo
teisėtumas.
Neapykanta FARC
Susitarimas, kuriam sekmadienį nepritarė kolumbiečiai,
atskleidė, kad šalis yra pasidalijusi į dvi stovyklas: viena jų
tiesiogiai patyrė karą, o kita – tik stebėjo jį per žinias,
sakė ekspertai.
„Kaimiškoji dalis, kuri išgyveno konfliktą, pritarė taikai.
Miestas tarė „ne“, – sakė Kolumbijos taikos ir susitaikymo
fondo atstovas Arielis Avila.
„Kadangi Kolumbijos miestai nesusidūrė su kovomis, oro
atakomis, jie nemato poreikio nuolaidžiauti kairiųjų
sukilėliams“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Pagrindinis J.M.Santoso politinis oponentas, buvęs prezidentas
Alvaro Uribe vadovavo kampanijai, nepritariančiai
taikos susitarimui.
Jo dešiniojo sparno Demokratų centro partija nedalyvavo
dabartinio prezidento rengtame susitikime, kad būtų apsvarstytos
galimybės po referendumo.
Komentatoriai palygino šio referendumo rezultatus su „Brexit“
– netikėtu Didžiosios Britanijos sprendimu palikti Europos
Sąjungą.
Prognozuotojai aiškiai neįvertino Kolumbijos gyventojų noro
nubausti FARC.
Susitarime buvo numatyta, kad 5765 FARC sukilėliai nusiginkluos,
o grupuotė taps politine partija, kuriai bus užtikrintas tam tikras
skaičius vietų Kongrese.
Tačiau tai nepatiko kai kuriems kolumbiečiams, kurie prisiminė,
kaip FARC žudė civilius, laikė įkaitus ir sėjo terorą
daugiašaliame žiauriame konflikte.
„Kaip turėtume reaguoti į žalą, kurią jie padarė mūsų
tautai? Tai viską ir apibendrina“, – sakė Bogotos Konfliktų
analizės išteklių centro vadovas, politikos analitikas Jorge
Restrepo.
Sudužusios viltys gauti Nobelio premiją
J.M.Santosas ir R.Londono buvo laikomi realiausiais kandidatais
gauti šių metų Nobelio taikos premiją.
Tačiau bet kokios viltys ją gauti ištirpo, paaiškėjus
referendumo rezultatams.
„Kolumbijos taikos sutartis ar bet kas, su tuo susijęs,
paprasčiausiai negali šiemet pretenduoti į Nobelio taikos
premiją“, – sakė Oslo taikos tyrimų instituto direktorius
Kristianas Bergas Harpvikenas.
Susitarimas dabar „prarado teisėtumą“ iki tokio lygio, kad
jis „yra miręs ir nebegali būti taikomas“, – sakė analitikė
Maria Luisa Puig iš konsultacinės firmos
„Eurasia Group“.
FARC pradėjo karą prieš Kolumbijos vyriausybę 1964 metais, po
armijos numalšinto valstiečių sukilimo.
Per dešimtmečius į šį konfliktą įsitraukė kelios
kairiųjų sukilėlių grupuotės, dešiniojo sparno sukarintos
organizacijos ir narkotikų kontrabandininkų gaujos.
