Vatikane tarp Šv. Petro bazilikos kolonų kabėjo naujų
šventųjų portretai. Per iškilmingą ceremoniją po atviru dangumi,
kurioje dalyvavo maždaug 70 tūkst. tikinčiųjų, popiežius
palaimino septynias šių šventųjų relikvijas.
Tarp susirinkusiųjų buvo daug argentiniečių, kurių kai kurie
laikė statulėles, vaizduojančias pončą vilkintį Jose Gabrielį
del Rosario Brochero.
1849 metais Kordobos provincijoje gimęs J.G.del Rosario Brochero
buvo neturtingųjų ir ligonių kunigas, statė Bažnyčios mokyklas.
Pranciškus šį ant mulo nugaros po regioną keliaudavusį 19-ojo
amžiaus kunigą vadino „avimis kvepiančiu“ ganytoju. Anksčiau
tokia fraze pontifikas apibūdindavo geriausius ganytojus, tuos, kurie
būna su savo tikinčiaisiais ir dalijasi jų bėdomis.
J.G.del Rosario Brochero 1867-aisiais per choleros epidemiją
rūpinosi ligoniais ir galiausiai užsikrėtė raupsais, nes, kaip
teigiama, iš vieno moliūgėlio su šia liga sergančiu žmogumi
gėrė matę – gėrimą, kurio dažnai siurbteli Pranciškus, kai jo
jam pasiūlo maldininkai.
„Dieną ir naktį šaukimės“
Pontifikas sakė, jog šie šventieji buvo žmonės, kurie galėjo
padėti tiems, kas susiduria su sunkumais, nes ir patys kentėjo, bet
triumfavo savo tikėjimu.
„Šventieji yra vyrai ir moterys, kurie visiškai pasineria į
maldos paslaptį. Vyrai ir moterys, kurie stengiasi su malda. Jie
stengiasi iki pačios pabaigos, visomis savo jėgomis, ir jie
triumfuoja“, – sakė jis.
„Dieną ir naktį šaukimės Dievo neprarasdami
pasitikėjimo“, – pridūrė jis.
Jauniausias iš naujų šventųjų yra Jose Sanchezas del Rio, kuriam buvo 14 metų, kai 1928 metais
Meksikoje buvo nužudytas, nes atsisakė išsižadėti tikėjimo per
karą tarp katalikų ir antiklerikalinės Meksikos vyriausybės.
AFP/ „Scanpix“ nuotr.
Salomone'as Leclercqas taip pat mirė
gindamas savo tikėjimą. 1745 metais Prancūzijoje, pirklių šeimoje
gimęs S.Leclercqas įstojo į saliečių bendruomenę
„Krikščioniškųjų mokyklų broliai“ ir dirbo mokytoju.
Per Prancūzijos revoliuciją jis buvo persmeigtas kardu, nes
atsisakė prisiekti ištikimybę naujajai Prancūzijos vyriausybei. Jo
ir dešimčių kitų religinių figūrų nužudymas buvo laikomas
nužudymu iš „neapykantos tikėjimui“.
„Tūkstantį kartų kunigas“
Antras naujas Prancūzijos šventasis yra mistikė Švč.
Trejybės Elžbieta, kuri mirė 1906 metais, būdama vos 26-erių, nuo
Addisono ligos.
Elžbieta, talentinga pianistė, atmetė kelis pasiūlymus tekėti
ir prisidėjo prie basųjų karmeličių netoli jos namų, kad
atsidėtų kontempliacijai, maldai ir dvasiniams raštams.
Kunigas Alfonso Maria Fusco iš Italijos
pietuose esančio Salerno, gimė 1839 metais ūkininko šeimoje. Jis
įsteigė „Šv. Jono Krikštytojo seserų kongregaciją“.
Kitas italas, Lodovico Pavoni iš Brešos,
įsteigė religinę kongregaciją „ Nekaltai Pradėtos Marijos sūn
ūs“ – „pavoniečius“ – ir mokė neturtinguosius bei
pažemintuosius amatų, kad jie turėtų duonos, ir tikėjimo, kad jie
patektų į dangų.
1877 metais gimęs Ispanijos Palensijos vyskupas Manuelis
Gonzalezas Garcia įsteigė Nazareto
eucharistiečių misionierių seserų kongregaciją . Vos 12-os jis
įstojo į Sevilijos seminariją, kurioje parašė: „Jeigu gimčiau
tūkstantį kartų, tūkstantį kartų būčiau kunigas.“