2018 metų pasaulio futbolo čempionatui statoma arena dygsta užmiestyje, tačiau, kaip rašoma laiške, branduolinės atakos atveju, patektų į „galimą radiacijos ir sunaikinimo zoną“, rašo „The Daily Beast“.
Paskutinį kartą rusai tokių valdžios prašymų ruoštis galimam branduoliniam smūgiui girdėjo prieš du dešimtmečius, o tada tokie grasinimai atrodė sunkiai suvokiami.
Tačiau dabar, regis, Kremlius nejuokauja. Neseniai beveik 40 mln. žmonių visoje šalyje dalyvavo pilietinės gynybos pratybose, kuriose mokėsi slėptis branduolinio karo atveju.
Tiesa, neaišku, kokia buvo tikroji šių pratybų prasmė – savarankiška gynyba, grasinimas Vakarams, mėginimas mobilizuoti ir kontroliuoti visuomenės nuomonę ar viskas kartu.
Gąsdina pasiruošimais karui
Prie visuomenės gąsdinimo prisideda ir visuomenės veikėjai. Skandalingais pareiškimais užsienyje pagarsėjęs Rusijos politologas Sergejus Markovas tikino, kad karas su JAV galėtų prasidėti dar prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Asmeniškai planuoju ruoštis karo krizei ir sukaupti apie 200 kiaulienos konservų. Visiems patariu elgtis taip pat“, – pareiškė S.Markovas.
O Rusijos Valstybės dūmos narys Vadimas Denginas teigė besitikintis, kad karas su JAV neprasidės.
„Nesuprantu, kodėl Vakarai negali palikti mūsų ramybėje. Amerikiečiai turėtų suprasti, kad jeigu jie rimtai galvos apie Rusijos puolimą, jų vaikai taip pat turės ieškoti slėptuvių“, – grasino parlamentaras.
Ketvirtadienį devyniolikmetis Vladimiras Gladkovas išgirdo savo maskvietį kaimyną kalbant, kad artimiausia bombardavimo slėptuvė yra metro stotis „Kitai gorod“.
Tačiau tai vaikiną papiktino: „Amerikiečiai nėra tokie kvaili, kad mus bombarduotų. Nesuprantu, kodėl valdžia nori, kad rusai panikuotų. Galbūt jiems nepatinka, kad mes jaučiamės laimingi ir laisvi?“
Pasiruošę laukti krizių
Rusijoje jau kelios kartos yra patyrusios karo siaubą ir ekonomines krizes, tad panaši panika dėl gąsdinimų karu greitai apima dideles žmonių grupes.
Antai ir pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais dešimtojo dešimtmečio pradžioje tūkstančiai rusų persikėlė į taigą, kur tikėjosi sulaukti mistinio nušvitimo ir išlaisvinimo.
Dar ir dabar apie 3 tūkst. save atgimusiu Kristumi vadinančio Sergejaus Toropo pasekėjų Sibiro miškuose laukia Paskutiniojo teismo dienos.
2012 metais nemažai rusų su baime laukė ir majų kalendoriuje esą išpranašautos pasaulio pabaigos: pirko degtukus, žvakes ir degtinę.
Nors taupyti juodai dienai – rusų genuose. Bet tokių juodų dienų – o gal net metų – Rusijos istorijoje gausu.
„Mano gyvenimas yra viena nesibaigianti juoda diena, – teigė 82 metų Bezvodnojės miestelio Žemutinio Naugardo regione gyventoja Baba Zoja. – Kai kuriomis šaltomis žiemos dienomis man skauda kiekvieną kaulą ir kiekvieną sąnarį. Neturiu jėgų net išeiti nusipirkti duonos.“
Vienintelė pensininkės paguoda – senas šuo ir iškleręs fotelis, stovintis prie jos puodelio.
„Tikiuosi, kad niekam nereikės gyventi tokiais kraupiais prisiminimais“, – apie Antrojo pasaulinio karo metais iš Bezvodnojės išvykusius ir niekad nebegrįžusius karius kalbėjo moteris.
Valdžia ramina rusus
Praėjusią savaitę Permės miesto valdžia pranešė paruošusi slėptuves darbuotojams, kurie turėtų likti darbo vietose ir karo metu.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos ekspertai patikrino, ar slėptuvėse yra pakankamai erdvės, vaistų ir būtinų produktų, pavyzdžiui, 3 litrai vandens vienam asmeniui.
O televizijos laidos, skirtos aptarti pilietinės gynybos pratybas, aiškina rusams, kad nėra dėl ko panikuoti, nes per karą valdžia užtikrins, kad viešajame transporte nebus radiacijos, o kiekvienam žmogui kasdien bus skirta 300 gramų duonos.
Kovojama ir už tuos, kurie tokios apsaugos negaus. Ketvirtadienį nuo ankstaus ryto aktyvistai sulaukė siuntinukų su kūdikių maistu, maišais sauskelnių ir padėvėtų šiltų rūbų.
Paketus atsiuntė dėmesį į kalėjimus atkreipti norinti nevyriausybinė organizacija „Rusija už grotų“, kuri pastaruosius aštuonerius metus kovoja už kalinių teises. Dabar grupė klausia, kodėl kalėjimuose nėra įrengtos slėptuvės.
„Kaliniai neturi galimybių išgyventi. Visi jie pasmerkti ir visi tai žino“, – teigė organizacijos vadovė Olga Romanova.
Pati aktyvistė teigė jau apgalvojusi, kur slėptųsi atakos atveju, ir net suskaičiavo, per kiek minučių NATO raketos pasiektų Maskvą.
„Jeigu miestas būtų bombarduojamas, aš bėgčiau į metro stotį „Taganka“, kuri yra vos už 5 minučių kelio nuo mano namų. Mes su vyru jau aptarėme, kad pasiimtume tik porą butelių vandens ir pasus“, – teigė O.Romanova.