Norvegija pirmadienį paskelbė, kad 330 amerikiečių jūrų
pėstininkų, kurie bus dislokuojami rotacine tvarka, įsikurs už
maždaug 1000 km nuo Rusijos sienos. Šie kariai nuo 2017-ųjų
sausio dalyvaus mokymuose ir manevruose beveik arktinėmis sąlygomis,
nurodė Norvegijos gynybos ministerija.
Apie tai pranešta Rusijos ir Vakarų santykiuose tvyrant įtampai
dėl Ukrainos bei konflikto Sirijoje. Pati Norvegija palaiko palyginti
gerus santykius su savo didžiąja kaimyne.
JAV karius ruošiamasi įkurdinti Verneso oro uoste netoli
Trondheimo.
„JAV Jūrų pėstininkų korpuso rotacinių pajėgų apie 330
karių dalinio dislokavimas Vernese tikrai nepadės pagerinti saugumo
padėties Šiaurės Europoje“, – sakoma Rusijos ambasados Osle
atstovo Maksimo Gurovo laiške, gautame naujienų agentūros AFP.
Norvegija pripažįsta, kad jos teritorijos gynyba yra priklausoma
nuo NATO, bet pastarąją JAV iniciatyvą Oslas pristato kaip
bandomąjį žingsnį, kuris bus vertinamas visus 2017-uosius.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad amerikiečių dislokavimas gali
padidinti įtampą regione.
Prieš įstodama į NATO 1949 metais Norvegija pasistengė
sumažinti Maskvos nuogąstavimus, pasižadėjusi nedislokuoti
užsienio kovinių pajėgų savo teritoriją, kol šalis nebus
užpulta arba nejaus galimos atakos grėsmės.
Šis įsipareigojimas vėliau buvo kiek pakeistas, kad užsienio
kariai galėtų atvykti į Norvegiją dalyvauti manevruose.
Oslo vyriausybė argumentuoja, kad NATO pajėgos jau anksčiau
reguliariai dalyvaudavo Norvegijoje rengiamose pratybose ir kad
rotacinis dislokavimas nereiškia, jog bus atidaryta nuolatinė
Amerikos bazė.
JAV laiko Norvegijoje daug karinės įrangos – be kita ko,
kalnuose įrengtuose tuneliuose, bet iki šiol šioje šalyje
amerikiečių kariai nebūdavo ilgam dislokuojami.
Liepą NATO lyderiai per viršūnių susitikimą Varšuvoje
pritarė keturių tarptautinių batalionų dislokavimui Baltijos
šalyse ir Lenkijoje, imantis priemonių atgrasyti Rusiją nuo galimos
agresijos.
Jų dislokavimas prasidės kitais metais ir taip pat vyks rotacine
tvarka.