Jeigu tai tiesa, šis mąstymas yra pragaištingas. Jeigu bijote
įsirengti signalizaciją nuo vagių, nes ji gali įkyrėti kaimynams
– reiškia, kad jau susitaikę su mintimi, kad būsit apiplėšti.
Spėju, kad raktos, po kurį laiką truksiančio mindžiukavimo,
bus dislokuotos. Bet nesitikėkit, kad šiuo klausimu vyks nuodugnios
viešos diskusijos. Šiuo atžvilgiu verčiau elgtis atsargiai: Rusija
jau šauniai pasidarbavo, kurstydama Britanijos visuomenės
susirūpinimą dėl pavojų, susijusių su mūsų Baltijos
sąjungininkių gynimu, ir jo kainos.
Kitos neviešos diskusijos taip pat vyksta Švedijoje. Šios
šalies kariuomenės vadas nurodė skubiai atkurti šaltojo karo
laikų mobiliąją pakrančių gynybos raketų sistemą, o kai kurie
jos elementai paskubomis paimami iš muziejų, kad būtų grąžinti
į aktyviąją tarnybą. Vienas švediškai kalbantis Suomijos gynybos
analitikas, prisidengęs „kapralo Frisko“ slapyvardžiu, gvildena
šį žingsnį.
Jis rašo: „Faktas, kad tai reikšmingai didina Švedijos
gynybos pajėgų galimybes apginti šalies vandenis, taip pat yra
puiki žinia Suomijai, nes tai viena iš vietų, kur mūsų
aprūpinimo linijos gali būti atkirstos, o Suomijos karinės jūrų
arba oro pajėgos negalėtų nieko padaryti.
Tačiau visa tai dar kartą iškelia kelia vieną nepatogų
klausimą: ką žino vyriausiasis Švedijos pajėgų vadas, ko mūsų
politikai apsimeta nežinantys?“
Atsakymas – kad Švedijoje sprendimus priimantys veikėjai
puikiai žino, kokia pavojinga tapo padėtis jų regione. Patogios
neutralios saugumo politikos epocha baigėsi. Kažkas turės pasakyti
visuomenei, kiek visa tai kainuos – ir labai greitai. Tik kas bus
savanoriai?
Negalima sakyti, kad Suomijai daug geriau sekasi paaiškinti savo
mintis apie gynybą. Ši NATO nepriklausanti šalis patylomis įsigijo
unikalią karinę sistemą JASSM. Pagal savo pajėgumus ji beveik
prilygsta branduoliniams ginklais, bet leidžia apseiti be jų.
Šios ginkluotės – sunkiai susekamos, veikiančios per didelį
atstumą ir galinčią suduoti skaudų smūgi – Amerika leido
parduoti tik trims sąjungininkėms: Australijai, Suomijai ir (nuo
ateinančių metų) Lenkijai.
Dabar gynybos planuotojams Helsinkyje kyla klausimas, kaip
užtikrinti, kad Rusija suprastų, kokiomis aplinkybėmis jų šalis
galėtų panaudoti šiuos grėsmingus ginklus. Pavyzdžiui, jeigu
Rusija panaudotų nedidelę branduolinę giluminę bombą
(tvirtindama, kad buvo išprovokuota JAV karinio laivyno veiksmų),
koks būtų suomių atsakas? Vos prieš vienerius metus tokie
košmariški klausimai būtų atrodę kaip paranojiška fantazija.
Dabar jie spirga ant sprendimus priimančių pareigūnų darbastalių.
Norvegijoje taip pat nebuvo daug viešų diskusijų apie
„Trident Juncture 2018“ – didžiausias ir svarbiausias per kelis
dešimtmečius NATO pratybas.
Slaptumas gynybos planavime – svarbu. Tačiau visuomenei taip
pat svarbu žinoti apie šiuos klausimus, bent jau bendrais bruožais.
Europos saugumo padėtis šiuo metu yra pavojingiausia nuo 9-o
dešimtmečio pradžios. Ateinančiais mėnesiais bus tik blogiau, o
ne geriau. Jeigu norime kurti saugumo kultūrą, kad būtų
sąžiningai diskutuojama, kokias patiriame grėsmes ir kaip jas
reikėtų atremti – laikas pradėti jau dabar.