Jo teigimu, šios „idėjos“ bus išbandomos per artėjančias
amerikiečių ir rusų diplomatų derybas kitą savaitę.
J.Kerry apie naujuosius sprendimus pasakė tik tiek, kad jie buvo
sukurti deryboms tarp Sirijos vyriausybės ir sukilėlių, kad būtų
pasiektas tikslas, kurio nepavyksta pasiekti jau nuo 2014 metų
pradžios. Be to, jis pabrėžė, kad JAV ir Rusija nelauks, kol
išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pradės
eiti savo pareigas sausio 20 dieną. Visgi žinant kiek kartų
buvusioms Šaltojo karo priešininkėms nepavyko nutraukti jau
pusšeštų metų trunkantį Sirijos pilietinį karą lieka neaišku,
kaip joms seksis šįkart.
„Apsikeitėme idėjomis, dėl kurių kitos savaitės pradžioje
Ženevoje bus surengtas susitikimas, ir turėsime palaukti, kad
pamatytumėme, ar tos idėjos įgyvendinamos“, – sakė J.Kerry po
susitikimo Romoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi
Lavrovu.
„Pasakysiu, kad abi šalys supranta, kaip svarbu stengtis tęsti
diplomatiją ir mėginti pažiūrėti, ar kažką galima padaryti.
Niekas nelaukia kitos administracijos. Abi šalys jaučia, kad tai yra
skubu“, – pabrėžė jis.
J.Kerry sakė, kad įvertins pažangą su S.Lavrovu, kai jiedu
trečiadienį vėl susitiks Europos saugumo konferencijos kuluaruose
Vokietijoje, Hamburgo mieste.
„Niekas nesitaiksto su smurtu“, – vėliau sakė JAV
valstybės sekretorius per spaudos konferenciją.
Kol vyksta derybos, Sirija paskelbė naujausius duomenis iš
Alepo, kuris kažkada buvo didžiausias šalies miestas ir komercinis
centras.
Penktadienį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per rusų
remiamą puolimą šią savaitę užimtose vietovėse atstatomi
keliai, išvežamos nuolaužos ir perkeliami civiliai. Jungtinių
Tautų pagalbos agentūra nurodė, kad dėl pastarųjų kovų buvo
perkelta apie 31500 žmonių. Dėl to Sirijos prezidento Basharo al
Assado vyriausybė atsidūrė arčiau viso miesto
užėmimo ir gali užbaigti tai, kas greičiausiai būtų
triuškinamas smūgis JAV remiamoms sukilėlių pajėgoms.
Šeštadienį padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė
organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ nurodė, kad
vyriausybės kariai ir juos palaikančios pajėgos praeitą naktį
išstūmė sukilėlius iš Alepo rajono Tarik al Babo ir dabar
kontroliuoja jau apie 60 proc. sukilėlių nuo 2012 metų
kontroliuotos rytinės miesto dalies.
Per karą nuo 2011 metų žuvo apie pusę milijono žmonių, o
pabėgėliai iš karo zonos prisidėjo prie didžiausios nuo Antrojo
pasaulinio karo Europoje kilusios migrantų krizės. Maža to, šis
karas sudarė sąlygas džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“
(IV) tapti pasauline teroristine grėsme.
Penktadienio diplomatinės derybos vyko viename viešbutyje,
kuriame tuo pačiu metu vyko ir Viduržemio jūros regiono
konferencija.
S.Lavrovas pabrėžė, kad jo šalis neleis, kad Sirijoje
susiklostytų toks pats scenarijus kaip Libijoje, kur 2011 metais,
įsikišus NATO, buvo nuverstas diktatorius Muamaras Kadhafi. Pastaroji valstybė dabar kenčia, ko gero, didžiausią
smurto bangą per pastaruosius dvejus metus, nes sukilėlių
kariuomenės ir ekstremistinės grupuotės, tarp jų IV, tebekovoja
dėl įtakos.
Vašingtonas kaltina Maskvą, kad jos pajėgos Sirijoje įvykdė
karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
S.Lavrovas savo ruožtu apkaltino JAV ir JT dėl susiklosčiusios
padėties.
Jis skundėsi, kad JAV nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų
pagal kelis pastaruosius paliaubų planus ir neatskyrė vadinamųjų
„nuosaikiųjų“ opozicijos grupuočių nuo kovotojų, susijusių
su teroristų tinklu „al Qaeda“.
Be to, S.Lavrovas iškėlė klausimą, kodėl JT neatnaujina
taikos derybų ir nesiunčia pagalbos į skurdžias Sirijos vietoves.
Jis teigė, kad nuo rugsėjo, kai viena JT pagalbos kolona tapo
antskrydžio taikiniu, ši organizacija vengia vykdyti tolesnes
humanitarines operacijas.
Dėl pastarosios atakos JAV apkaltino Rusija, o ši tokius
kaltinimus neigia.
„Pats laikas kompromisui“, – pareiškė S.Lavrovas.
Abu diplomatai penktadienį susitiko su JT taikos pasiuntiniu
Staffanu de Mistura.
S.de Misturai pradedant susitikimą su J.Kerry, žurnalistai
nugirdo taikos pasiuntinį sakant: „Bet kas, tik ne aklavietė.“