Rusija teigė, neva dokumentas pažeidė Tarybos taisyklę,
leidžiančią šalims 24 valandas apsvarstyti galutinį sprendimą.
Jungtinės Valstijos šį pareiškimą apibūdino „išsigalvotu alibi“,
teigdamos, kad Rusija tik norėjo išsaugoti naujausius karinius
Sirijos vyriausybės pajėgų laimėjimus Alepe.
Teigiama, kad armija
užėmė daugiau sukilėlių kontroliuojamos rytinio Alepo miesto dalies
rajonų. Jei bus patvirtinta, tai reikš, kad vyriausybė per kiek
daugiau nei savaitę užėmė 70 proc. sukilėlių kontroliuojamos
teritorijos.
Prancūzijos pasiuntinys JT Francois Delattre'as
apkaltino Maskvą nusprendus užimti Alepą nepaisant to, kokios
žmogiškosios kainos pareikalauja karinė pergalė.
Vis dar sukilėlių kontrolėje esančiuose rajonuose, apsiaustyje
galimai gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Šiuose rajonuose
išseko maisto atsargos, nėra funkcionuojančių ligoninių.
Pirmadienį abi veto teisę turinčios šalys – Rusija ir Kinija –
vetavo Egipto, Naujosios Zelandijos ir Ispanijos kartu pateiktą
rezoliuciją. Venesuela balsavo prieš rezoliuciją, Angola susilaikė,
o kitos 11 JT Saugumo Tarybos narių parėmė rezoliuciją dėl paliaubų
Alepe.
Rusijos pasiuntinys JT Vitalijus Čurkinas teigė, kad nebuvo
skirtos 24 valandos, įprastai skiriamos rezoliucijai išnagrinėti.
Jis pridūrė, kad balsavimas dėl rezoliucijos turėjo būti atidėtas
iki Rusijos ir JAV ekspertų susitikimo antradienį arba trečiadienį
Ženevoje.
Tai jau šeštas kartas per penkerius metus, kai Rusija
pasinaudojo veto teise, siekdama užkirsti kelią rezoliucijai dėl
Sirijos. Sirijos prezidento Basharo al-Assado
pagrindinė sąjungininkė Rusija nuo 2015 metų rugsėjo vykdo
antskrydžius prieš sukilėlius Sirijoje.
Kadaise, prieš 2011 metais prasidėjusį pilietinį karą, Alepas
buvo didžiausias Sirijos miestas bei komercinis ir pramoninis
centras.