Maltoje vykstančiame ES viršūnių susitikime keli iš 28 valstybių vadovų atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp dabartinės ES pozicijos ir D.Trumpo siekių sustabdyti migraciją ir pabėgėlių srautą iš daugiausiai musulmoniškų šalių, vieną iš daugelio galimų nesutarimų, keliančių grėsmę transatlantiniams santykiams.
Pasak Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o, visiškai nepriimtina, kad JAV prezidentas darytų spaudimą Europos Sąjungai savo pareiškimais.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ryšių su D.Trumpu mezgimas yra beveik neįmanomas, nes su juo kol kas bendraujama daugiausia socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kalbant apie naujojo prezidento pirmąją savaitę, mes sakome, kad ši savaitė buvo labai intensyvi, kitokia. Matome, kad prasideda „twitter'inės“ diplomatijos era. Tai reiškia spartesnę, greitesnę ir, ko gero, autentiškesnę diplomatiją. Taigi, su šitais iššūkiais reikės išmokti dirbti“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Pasak jos, ES teks išmokti „nekonvencinės diplomatijos, skaityti viską, kas pasakyta internete ir labiau susitelkti, patiems prisiimti daugiau atsakomybės už Europos ateitį“.
Susirūpinimo mastą išryškino Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko antradienio pareiškimas, kuriame jis D.Trumpą kartu su Rusija, Kinija, islamo ekstremizmu ir vidaus populizmu pavadino didžiausiomis „grėsmėmis“ Bendrijai per jos 60 metų gyvavimo istoriją.
Prancūzija ir Vokietija yra įsitikinusios, kad bendraujant su neprognozuojamu partneriu yra vienintelė išeitis.
„Daugelis šalių turi suvokti, kad jų ateitis, pirmiausia, yra Europos Sąjungoje, o ne nežinia kokiuose dvišaliuose santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į susitikimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad „kuo aiškiau mes apibrėšime savo vaidmenį pasaulyje, tuo geresnių galėsime tikėtis mūsų transatlantinių santykių“.
Bet dėl to nedingo nė vienas susirūpinimą keliantis dalykas, kurių kasdien daugėja nuo sausio 20 dienos, kai D.Trumpas pradėjo eiti prezidento pareigas.
Nors jis ir paskambino F. Hollande'ui ir D.Tuskui priėmė Britanijos premjerę Theresa May, Europa tebesvarsto, kaip elgtis su D.Trumpu.
„Kas gali žinoti, ko iš tikrųjų nori Jungtinių Valstijų prezidentas“, ypač apie NATO, pasakė F.Hollande'as apie Aljansą, vienijantį ES šalis su Jungtinėmis Valstijomis.
ES viršūnių susitikimo lyderis D.Tuskas tikisi, kad šis renginys nevirs D.Trumpo pliekimo sesija. Vis dėlto antradienį bloko lyderiams skirtame niūriame laiške jis parašė: „Dėl susirūpinimą keliančių naujosios JAV administracijos pareiškimų… mūsų ateitis tampa sunkiai prognozuojama“.
Į šį laišką ES narių vadovai atkreipė dėmesį. „Apie D.Trumpą reikia spręsti pagal jo veiksmus, o ne jo retoriką ar jo rinkimų kampaniją“, pažymėjo Austrijos kancleris Christianas Kernas.
Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) dar pridūrė: „Tai, kas įvyko pastarosiomis dienomis tikrai nėra vertybės, už kurias aš kovoju“.
