Maltoje vykstančiame ES viršūnių susitikime keli iš 28
valstybių vadovų atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp dabartinės
ES pozicijos ir D.Trumpo siekių sustabdyti migraciją ir pabėgėlių
srautą iš daugiausiai musulmoniškų šalių, vieną iš daugelio
galimų nesutarimų, keliančių grėsmę transatlantiniams
santykiams.
Pasak Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o, visiškai nepriimtina, kad JAV prezidentas darytų spaudimą
Europos Sąjungai savo pareiškimais.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė,
kad ryšių su D.Trumpu mezgimas yra beveik neįmanomas, nes su juo
kol kas bendraujama daugiausia socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kalbant apie naujojo prezidento pirmąją savaitę, mes sakome,
kad ši savaitė buvo labai intensyvi, kitokia. Matome, kad prasideda
„twitter'inės“ diplomatijos era. Tai reiškia spartesnę,
greitesnę ir, ko gero, autentiškesnę diplomatiją. Taigi, su
šitais iššūkiais reikės išmokti dirbti“, – kalbėjo Lietuvos
vadovė.
Pasak jos, ES teks išmokti „nekonvencinės diplomatijos,
skaityti viską, kas pasakyta internete ir labiau susitelkti, patiems
prisiimti daugiau atsakomybės už Europos ateitį“.
Susirūpinimo mastą išryškino Europos Vadovų Tarybos
pirmininko Donaldo Tusko antradienio pareiškimas, kuriame jis
D.Trumpą kartu su Rusija, Kinija, islamo ekstremizmu ir vidaus
populizmu pavadino didžiausiomis „grėsmėmis“ Bendrijai per jos
60 metų gyvavimo istoriją.
Prancūzija ir Vokietija yra įsitikinusios, kad bendraujant su
neprognozuojamu partneriu yra vienintelė išeitis.
„Daugelis šalių turi suvokti, kad jų ateitis, pirmiausia, yra
Europos Sąjungoje, o ne nežinia kokiuose dvišaliuose santykiuose su
Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į
susitikimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad „kuo aiškiau
mes apibrėšime savo vaidmenį pasaulyje, tuo geresnių galėsime
tikėtis mūsų transatlantinių santykių“.
Bet dėl to nedingo nė vienas susirūpinimą keliantis dalykas,
kurių kasdien daugėja nuo sausio 20 dienos, kai D.Trumpas pradėjo
eiti prezidento pareigas.
Nors jis ir paskambino F. Hollande'ui ir D.Tuskui priėmė
Britanijos premjerę Theresa May, Europa tebesvarsto,
kaip elgtis su D.Trumpu.
„Kas gali žinoti, ko iš tikrųjų nori Jungtinių Valstijų
prezidentas“, ypač apie NATO, pasakė F.Hollande'as apie Aljansą,
vienijantį ES šalis su Jungtinėmis Valstijomis.
ES viršūnių susitikimo lyderis D.Tuskas tikisi, kad šis
renginys nevirs D.Trumpo pliekimo sesija. Vis dėlto antradienį bloko
lyderiams skirtame niūriame laiške jis parašė: „Dėl
susirūpinimą keliančių naujosios JAV administracijos
pareiškimų… mūsų ateitis tampa sunkiai prognozuojama“.
Į šį laišką ES narių vadovai atkreipė dėmesį. „Apie
D.Trumpą reikia spręsti pagal jo veiksmus, o ne jo retoriką ar jo
rinkimų kampaniją“, pažymėjo Austrijos kancleris Christianas
Kernas.
Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) dar
pridūrė: „Tai, kas įvyko pastarosiomis dienomis tikrai nėra
vertybės, už kurias aš kovoju“.