Paklaustas, kas pagal strateginę Estijos gynybos koncepciją yra
pagrindinis tikėtinas priešas, jis atsakė: „Estija neturi
priešų. Estijos tikslas – išsaugoti taiką Baltijos regione.
Estija yra labai taikinga šalis“.
Komentuodamas klausimą, tai kodėl Estija leidžia NATO
dislokuoti sunkiąją kovos techniką, tankus, savo teritorijoje,
planuoja pirkti savaeigės artilerijos pabūklų iš Pietų Korėjos,
jis pasakė: „Pažvelgus į Rusijos elgesį Ukrainoje pastarosiomis
dienomis, (matyti, kad) jis yra labai agresyvus“.
„Tai, kas vyksta prie rytinių NATO sienų, vienareikšmiškai
rodo, kad Rusija plėtoja savo ginkluotąsias pajėgas ir dislokuoja
jas čia. Mes matome šią veiklą“, – pridūrė M.Tsahkna.
NATO kariai ir sunkioji kovos technika dislokuojama Estijoje pagal
NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimus, ir „tai nėra
kokie nors savavališki sprendimai, o labai aiški reakcija į Rusijos
elgesį tarptautinėje arenoje“, sakė ministras.
Jis atsisakė atskleisti, ar rotuojant NATO ginkluotųjų pajėgų
dalinius bus keičiama ir jų turima sunkioji kovos technika, kaip
daroma su kariniais lėktuvais, kurie grįžta į nuolatines bazes, ar
Aljanso tankai ir kovos technika liks čia nuolat.
„Aš nekomentuosiu šito“, – atsakė ministras.
Apie NATO galimybę įsteigti Estijoje nuolatinę karinių jūrų
pajėgų komponentę, karinių oro pajėgų bazės Emaryje arba NATO
bataliono Tapoje pavyzdžiu, M.Tsahkna atsakė: „Mūsų karinių
jūrų pajėgų komponentė realiai egzistuoja. NATO laivai visada
gali lankytis mūsų uostuose, jeigu prireiktų“.
„Estija nekurs nepriklausomų didelių karinių jūrų
pajėgų“, – pabrėžė jis.