„Tęsiasi keturių vadinamųjų bataliono grupių organizacija
Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, tęsiasi priešraketinės
gynybos planų vykdymas, tęsiasi naujų vadaviečių organizacija –
rytiniame NATO sparne jau suformuotos aštuonios. Pranešta
apie tai, kad artimiausiu metu gali būti priimti planai sustiprinti
Aljanso buvimą Juodojoje jūroje“, – sakė jis interviu
televizijai „Rossija 24“.
„Nėra jokių požymių, kad tie planai bus pakoreguoti atėjus
naujai administracijai“, – pabrėžė A.Gruško.
„Niekas nieko nekalbėjo, bet pagal ankstesnio JAV prezidento
Baracko Obamos planus tankų brigados į Europą
atvyko ne vasarį, o sausį. Ko gera, tai buvo padaryta, kad nauja
administracija būtų priversta susitaikyti su jau įvykusiu faktu,
nes iš pradžių buvo pranešama, kad tokia plėtra prasidės šių
metų vasario pradžioje“, – pridūrė rusų diplomatas.
Sprendimas sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą buvo priimtas
pernai per Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą,
reaguojant į padidėjusią potencialios Rusijos agresijos grėsmę.
Buvo nutarta, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus dislokuoti keturi
priešakiniai NATO pajėgų batalionai, o kiekvienam iš jų vadovaus
vadinamosios atraminės šalys: Lenkijoje – JAV, Lietuvoje –
Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija.
