Kol Kim Jong-uno režimas jau kelis mėnesius vis dažniau vykdo raketų bandymus, JAV nesnaudžia. Vašingtonas jau kelis kartus nurodė atsakysiantis į grėsmę stiprindamas savo branduolinius pajėgumus.
Panašiai kalba ir Rusija. Ar didėjantis atominių bombų arsenas grąžins pasaulį į baisiausias Šaltojo karo laikus?
Atominį ginklą turinčios šalys bendrai yra sukaupusios apie 14,9 tūkst. branduolinių galvučių. Dauguma jų priklauso JAV ir Rusijai. Skaičiuojama, kad tik apie 10 tūkst. yra karinėje tarnyboje, o likusios laukia išardymo.
Kas turi atominių bombų?
Oficialiai pasaulyje yra penkios branduolinės valstybės – Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis joms leidžia turėti ginklus, tačiau šios šalys yra pasirašiusios įsipareigojimą nedidinti savo arsenalo, o pamažu jų atsikratyti.
Be to, atominių bombų turi ir keturios šalys, kurios nėra pasirašiusios šios sutarties – Pakistanas, Indija, Izraelis ir Šiaurės Korėja. Kartu jos turi 340 branduolinių galvučių.
Kiek žalos galėtų padaryti bombos?
Dabartinis 14,9 tūkst. ginklų arsenalas turi pakankamai galios, kad sunaikintų milijonus žmonių ir su žeme sulygintų ištisus miestus.
„The Daily Telegraph“ skaičiavimais, JAV ir Rusijos galvučių sprogstamoji galia siekia 6,6 tūkst. megatonų. Tai dešimtadalis visos saulės energijos, kuri Žemę pasiekia kiekvieną minutę.
Pavyzdžiui, jeigu būtų numesta B-83 – didžiausia bomba JAV arsenale, per pirmąją parą būtų nužudyti 1,4 mln. žmonių. Dar 3,7 mln. žmonių būtų sužeisti, nes radiacija pasklistų 13 kilometrų spindulių.
Panašiai, jeigu virš Niujorko sprogtų didžiausia sovietų išbandyta bomba „Ivanas“, ji iškart pražudytų 7,6 mln. žmonių ir sužeistų dar apie 4,3 mln.
Po sprogimo pasklidusi radiacija galėtų pasiekti 7,8 tūkst. kv. kilometrų plotą ir lemti dar milijonų žmonių mirtį.
